Kortų Kaladės Sudėtis

Atidžiau įsižiūrėkime į kortas. Jos skiriasi ne tik spalvų simboliais. Kortų kampuose pažymėtos raidės ir skaičiai, kurie rodo sutrumpintą kortos pavadinimą.

Prityrusiam žaidėjui kortos pavadinimas aiškus ir iš piešinio. Kiekvienoje kaladėje yra po lygiai tos pačios spalvos kortų (Įprastoje kaladėje yra 4 spalvos: ♠ - vynai, ♣ - kryžiai, ♦ - būgnai, ♥ - širdys).

Vienos kaladės visų kortų antrosios pusės yra vienodos. Jos papuošiamos ornamentu, piešiniu, nuotrauka, reklaminiu užrašu ir t. t.

Ši kortos pusė vadinama nugarėle. Vienodos visų kortų nugarėlės reikalingos tam, kad žaidėjai nesuprastų, kokias kortas gauna ir turi varžovai. Daug žaidžiant ta pačia kalade, kortos susinešioja, apsitrina, net ir suplyšta, ir atidūs žaidėjai sugeba atpažinti kortas iš jų nugarėlių. Savaime aišku, kad tokiomis kortomis žaisti darosi neįdomu.

Yra žinomos senovinių kortų kaladės, kurių visų kortų nugarėlės skirtingos. Dabar sunku pasakyti, kam taip buvo daryta. Vėliau skirtingų nugarėlių atsisakyta, ir šiais laikais kortos gaminamos tik su visiškai vienodomis nugarėlėmis.
Tiesa, dar ir dabar yra gaminama kortų, kurių nugarėlės iš pirmo žvilgsnio lyg ir vienodos, o iš tiesų skiriasi kokia nors nežymia ornamento dalimi. Prie tokių kortų kaladės netgi pridedama speciali instrukcija, padedanti įsidėmėti skirtumus. Tokios kortos skirtos iliuzionistams.

Priešinga nugarėlei kortos pusė vadinama žaidžiamąja. Ji ir yra svarbiausia. Paprastos kortų kaladės visų kortų žaidžiamosios pusės yra skirtingos. Bet yra žaidimų, kuriems reikalingos vadinamosios dvigubos kaladės, kuriose kiekvienos kortos yra po dvi. Išimtis – džokeriai, paprastai vaizduojantys klouną ar juokdarį. Vienoje kaladėje jie gali būti ir visiškai vienodi.

Žaidžiamoji kortos pusė dar vadinama paveikslu arba figūra.
52 kortų kaladė vadinama pilna. Joje yra po 13 keturių spalvų kortų. Paprastai prie pilnos kaladės dar būna pridėti du, trys ar keturi (kartais – tik vienas) džokeriai. Kiekvienos spalvos yra tokios kortos: tūzas (žymimas raide T), karalius (K), dama (D), valetas (V), dešimtakė (10), devynakė (9), aštuonakė (8), septynakė (7), šešakė (6), penkakė (5), keturakė (4), triakė (3) ir dviakė (2).

Tūzas, karalius, dama ir valetas vadinami figūromis arba poninėmis kortomis, o likusios kortos nuo dešimtakės iki dviakės – vadinamos akinėmis kortomis. Akinės kortos įvairiose pasaulio šalyse praktiškai žymimos vienodai – skaičiais. Figūrų žymėjimas dažnai skiriasi priklausomai nuo to, kurioje šalyje kortos pagamintos. Štai tūzas gali būti pažymėtas raidėmis A, E, Es (Prancūzijoje ar Belgijoje pagamintose kortose jis dažnai žymimas skaičiumi 1, t. y. lyg vienakė). Karalius gali būti pažymėtas raidėmis R, S, V, dama – Q, V, M, valetas – J, V, B ir t. t.
Vokiškųjų kortų kaladėje damų nėra, bet yra du valetai, pažymėti O (pagal Ober – aukštesnysis) ir U (Unter – žemesnysis). Kai kur Lietuvoje senesni žmonės dar ir dabar vadina damą aukštuku, o valetą žemuku. 

Lotyniškosiose kortose figūros žymimos skaičiais kaip ir akinės kortos. Vietoje damų jose yra piešiami raiteliai, ir karaliai žymimi skaičium 13, raiteliai – 12, valetai – 11. Suomiškų kortų karaliai, damos bei valetai irgi žymimi skaičiais – 13, 12 ir 11.

Esama ir didesnių kaladžių, kuriose akinių kortų eilė nesibaigia dešimtake, o yra dar ir vienuolika dvylika ar net trylika akių turinčios kortos.

Vieno seniausių pasaulio kortų žaidimo „Taroko“ kaladėje šalia minėtų 52 kortų ir džokerio, dar yra dvidešimt viena specialios paskirties korta, pažymėta romėniškais skaitmenimis nuo I iki XXI. 

Šios kortos nepriklauso jokiai spalvai.

Kortos vadinamos pagal spalvą ir jos pavadinimą. Sakykim, būgnų spalvos kortos vadinamos: būgnų tūzas (sutrumpintai – ♦T), būgnų karalius (♦K), būgnų dama (♦D), ..., būgnų dviakė (♦2). Panašiai vadinamos ir kitų spalvų kortos, pvz., vynų valetas (♠V), kryžių septynakė (♣7), širdžių dešimtakė (♥10) ir pan.

Yra kortų kaladžių, kuriose nei poninės, nei akinės kortos kampe nepažymėtos niekaip, bet, kaip jau sakyta, turint šiokios tokios patirties, visiškai nesunku atpažinti kortas ir be užrašų.

Iš pilnos kaladės išėmus dalį kortų, gaunama sumažinta kaladė. Kaladės dydį lemia to ar kito žaidimo taisyklės. Šiuo metu labiausiai paplitusios sumažintos kaladės iš 36 kortų – jose nėra dviakių, triakių, keturakių ir penkakių. Daug žaidimų žaidžiama 32 (išimtos ir visos šešakės) bei 24 kortų kaladėmis (išimtos septynakės ir aštuonakės).

40 ir 48 kortų kaladės labiausiai paplitusios Italijoje, Ispanijoje, Lotynų Amerikos šalyse. Šiose kaladėse nebūna dešimtakių, devynakių, o kartais ir aštuonakių, bet būtinos žemesnės akinės kortos.

Paprastoje kaladėje kiekvienos figūros yra po keturias – pagal spalvų skaičių, pvz., keturi tūzai, keturi karaliai ir t. t. Tokios kortos vadinamos vienvardėmis.
Atsirandant naujiems žaidimams, vis dažniau žaidžiama dvigubomis kaladėmis iš 48 (2x24), 64 (2x32) ar 104 (2x52) kortų. Tokiose kaladėse yra po dvi vienodas kiekvieno pavadinimo kortas, o iš viso vienvardžių – po aštuonias. Vakaruose gaminami specialūs dvigubų kaladžių komplektai, kuriuose abiejų kaladžių nugarėlės dažnai būna panašių piešinių arba su vienodu ornamentu, besiskiriančiu tik spalva ar piešinio detale.

Visos vienos spalvos kortos vertinamos nevienodai. Kiekvienu konkrečiu atveju tai priklauso nuo žaidimo taisyklių. Kortų vertę lemia jų rangas. Daugelyje žaidimų vyriausia arba aukščiausia korta laikomas tūzas. Po jo – karalius, dama, valetas, dešimtakė, devynakė ir t. t. iki dviakės. Tokia kortų eilė vadinama įprastine.

Minėtojo „Taroko“ kaladėje yra dar viena korta – riteris, kuri rangų eilėje – tarp karaliaus ir damos. 

Įprastinėje rangų eilėje aukščiausia (vyriausia, stipriausia) korta yra tūzas, o žemiausia (jauniausia, silpniausia) dviakė. Džokeriai, kaip nepriklausą jokiai spalvai, gali būti ir aukštesni, ir žemesni – tai priklauso nuo konkretaus atvejo.
Jeigu kortos rangų eilėje yra viena šalia kitos, pvz., karalius ir dama, septynakė ir aštuonakė, sakoma, jog jos yra aukštesnės (ar žemesnės) viena už kitą vienu laipsniu, arba sekvencinės.

Kortų vertė lemia jų kertamąją galią, kai žaidžiant imami kirčiai. Kirtį sudaro visų žaidėjų paeiliui ant stalo po vieną dedamos atverstos kortos. Šias kortas galima dėti vieną šalia kitos, kad visos padėtos kortos būtų matomos, bet yra priimta visas vieno kirčio kortas dėti vieną ant kitos. Labai nesunkiai įgundama įsidėmėti, kuris žaidėjas kurią kortą padėjo ir kuriam priklauso kirtis. Paprastai kirtį ima žaidėjas, kurio padėta korta turi didžiausią kertamąją galią, t. y. aukščiausioji į kirtį padėta korta. Sakoma, kad aukštesnė korta kerta žemesnę. Antai karalius kerta damą, valetą ir visas kitas žemesnes kortas, o, sakykim, triakė kerta tik dviakę. Žaidimai, kuriuose imami kirčiai, vadinami kirtiniais.

Pasaulyje esama labai įvairių kortų žaidimų, tad ir kortų eilė pagal rangą gali būti traktuojama labai įvairiai.
Kortų rangai dažnai nepriklauso nuo jų spalvų, bet yra žaidimų, kur vienos ar kelių spalvų kortos laikomos lyg privilegijuotomis, t. y. aukštesnės už kitų spalvų kortas. Tokios spalvos vadinamos kozirių (švietalų) spalvomis, o pačios kortos – koziriais (švietalais).

Žaidimai, kuriuose žaidžiama su koziriais, vadinami koziriniais. Paprastai bet kuris, net pats žemiausias koziris laikomas aukštesniu už bet kurią, net pačią aukščiausią kitos spalvos kortą ir ją kerta.

Kaip jau minėta, kirtį sudaro visų žaidėjų paeiliui po vieną ant stalo padėtos kortos. Jeigu žaidžiama dviese, kirtį sudaro dvi kortos, jei, tarkim, penkiese – penkios ir t. t. Tiesa, yra žaidimų, kuriuose į vieną kirtį žaidėjai deda ne po vieną, o po daugiau kortų. Paprastai beveik visuose žaidimuose žaidėjai į kirtį deda kortų po lygiai.

Pasitaiko, kad žaidėjai padeda į kirtį dvi ar daugiau vienodos vertės kortų, vadinamų vienvardėmis, pvz., du ar tris valetus ir pan. Kiekviename žaidime tokia situacija gali būti vertinama skirtingai. Jei viena vienvardžių kortų yra koziris, aišku, jis ir yra aukštesnis. Bet daugeliu atvejų aukštesne korta laikoma ta, kuri į kirtį padėta pirmiau. Štai čia ir išryškėja kortų dėjimo ant stalo griežtos eilės laikymosi svarba.

Kortos sugebėjimas nukirsti (perkirsti, permušti) kitas kortas vadinamas jos kertamąja galia. Kuo kortos kertamoji galia didesnė, tuo daugiau įvairių kortų ji gali permušti žaidimo metu, tuo ji žaidime naudingesnė, geresnė. Taip jau susiklostė, kad didžiausią kertamąją galią turi figūros – tūzai, karaliai, damos ir valetai (pasaulį valdo didieji!).

Akinės kortos vertinamos pagal jų vadinamąsias akis. Priimta, kad dviakė turi dvi akis, triakė – tris ir t. t. iki dešimtakės, turinčios dešimt akių. Iš čia ir jų pavadinimas – akinės kortos.

Patogumo dėlei ir figūros vertinamos akimis, kadangi yra daug žaidimų, kuriuose svarbus akių skaičius. Figūros paprastai vertinamos taip: karalius – keturios akys, dama – trys, valetas – dvi. Tūzai priklausomai nuo žaidimo gali turėti vieną arba dažniausiai vienuolika akių. Įprastinėje rangų eilėje figūros turi mažiau akių negu dauguma akinių kortų, bet vis dėlto jų kertamoji galia yra didesnė. Taip jau yra priimta...

Džokeriai yra ypatingos kortos. Manoma, kad kortų kaladėje jie atsirado, kaip karalių juokdariai, kuriems daug kas būdavo leidžiama. Taip ir žaidimuose – džokeris dažnai gali gerokai daugiau, negu bet kuri kita korta. Jų paskirtis įvairiuose žaidimuose gali būti labai skirtinga priklausomai nuo konkrečių žaidimo taisyklių. Be to, ne visuomet jie reikalingi. Beveik visose sumažintose kaladėse džokerių nėra.

Kaip minėta, džokeriai gali būti pažymėti žodžiu „Joker“, kartais – žvaigždute, o gali būti ir nepažymėti. Džokeriai sutartinai žymimi raide J.

Labai paprastas ir linksmas kortų žaidimas "Juokdarys" padeda labai greitai pažinti kortas bei įsiminti jų pavadinimus.

Teksto autorius: ALBINAS BORISEVIČIUS