Apie kortas

Tai labdaringas meninis projektas, kurio tikslas – surinkti lėšas Lentvario vaikų dienos centro vaikams, kad jie galėtų išvykti į vasaros stovyklą. Kiekviena korta yra tarsi mažas meno kūrinys, pilnas vaikų džiaugsmo ir kūrybiškumo. Visas kortų spausdinimo išlaidas dengia iliuzionistas Rokas Bernatonis, užtikrindamas, kad jūsų pinigai tiesiogiai pasiektų vaikus.

Šios kortos prieinamos tik vieną savaitę, nuo birželio 10 d. iki 17 d.!

Jeigu žaidime yra kozirių, žaidimas vadinamas koziriniu, jei nėra – nekoziriniu.

Pagal žaidimo principą žaidimai skirstomi į kirtinius, akinius, fantinius, kombinacinius, mišrius ir t. t. Jų įvairovė tokia didelė, kad neįmanoma visų suklasifikuoti. Yra žaidimų, kurie vienu metu gali būti kirtiniai ir akiniai, kirtiniai ir fantiniai, akiniai ir kombinaciniai, t. y. viename žaidime gali būti keli žaidimo principai, o tai itin praturtina vieną ar kitą žaidimą ir daro jį įdomesnį. Tokie sudėtingi žaidimai vadinami mišriais.

Žaidžiamoji kortos pusė dar vadinama paveikslu arba figūra.

52 kortų kaladė vadinama pilna. Joje yra po 13 keturių spalvų kortų. Paprastai prie pilnos kaladės dar būna pridėti du, trys ar keturi (kartais – tik vienas) džokeriai. Kiekvienos spalvos yra tokios kortos: tūzas (žymimas raide T), karalius (K), dama (D), valetas (V), dešimtakė (10), devynakė (9), aštuonakė (8), septynakė (7), šešakė (6), penkakė (5), keturakė (4), triakė (3) ir dviakė (2).

Žaidimų kortomis svarbiausia ypatybė – kortos išdalijamos žaidėjams, kurie žaisdami naudoja jas taip, kaip nurodo atitinkamo žaidimo taisyklės. Paprastai kiekvieno žaidimo taisyklės skiriasi, bet jos gali būti ir labai panašios. Prieš dalijant kortas, nustatoma, kas turi tai padaryti.  Apskritai žaidimui kortomis būdingi tam tikri veiksmai, sakytume, tam tikras ritualas, susidedantis iš kelių fazių: kortų kaladės paruošimo žaidimui, kortų dalijimo, žaidimo, rezultatų įvertinimo.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad visos kortos ir visi žaidimai jomis panašūs. Iš tikrųjų taip nėra. Vienas anglų atsargos majoras sumanė apvažiuoti pasaulį ir užrašyti visus įmanomus kortų žaidimus. Paprastai žmonės moka apie dešimtį kortų žaidimų. Labai nedaug yra tokių, kurie moka ir gali žaisti daugiau, o mokantis bent dvidešimt kortų žaidimų jau galėtų vadintis kortų poliglotu. teigiama kortų savybė: neturint partnerio, galima žaisti ir vienam. Kortų žaidimas vienam žaidėjui vadinamas pasjansu. Mėgėjai tvirtina, kad pasjanso dėliojimas padeda pailsėti, nusiraminti.  

Kortos gaminamos iš standaus, lygaus popieriaus ar plono kartono. Popierius būna atlasinis ar impregnuotas laku – tai padidina kortų standumą ir pailgina jų naudojimo laiką. Pastaraisiais dešimtmečiais Vakaruose vis dažniau gaminamos itin atsparios kortos iš plastiko. Bet žaisti plastikinėmis kortomis nerekomenduotume, kadangi ilgainiui nuo jų nusitrina piešiniai, nors pačios kortos išlieka mechaniškai beveik nepažeistos. 

Daugelis mūsų paėmę į rankas kortų kaladę, dažnai net nesusimąstome, kad toks pasaulyje paplitęs daiktas turi labai seną ir turtingą istoriją. Ilgą laiką kortų kilme niekas rimtai nesidomėjo, tad šiandien jau sunku tiksliai pasakyti, kada ir kaip kortos atsirado. Manoma, kad kortų išradimo prioritetas priklauso Rytų tautoms – kinams ir indams. Viena versijų – jog kortos atsirado iš seno indų karių žaidimo, panašaus į šachmatus. Manoma, kad tai buvo žaidimas keturiems žaidėjams, kai karo žygių sąlygomis buvo naudojamos įvairiaspalvės figūrėlės, kurios vėliau, kad būtų patogiau, buvo paverstos kortomis.