Kortų žaidimų rūšys ir vertinimas

Kiekvienas kortų žaidimas pradedamas kortų maišymu, perkėlimu ir išdalijimu. Perkėlimas yra tradicinis ritualas, bet jis yra reikalingas, nes atsiranda nesąžiningų žaidėjų, kurie įsigudrina taip sumaišyti ir padalinti kortas, kad varžovams atitektų prastesnės. Kai kaladė perkeliama, jau niekas negali žinoti, kokios kortos kam atiteks. Kortos dalijamos įvairiai: kiekvienam iš eilės po vieną, po dvi, po tris ir t. t. Tai priklauso nuo konkretaus žaidimo taisyklių. Paprastai kortos dalijamos laikant kaladę vienoje rankoje ir kita ranka imant kortas nuo kaladės viršaus.

Dažniausiai žaidimas įvertinamas taškais, kuriuos gauna žaidėjai priklausomai nuo to, kaip sėkmingai jie sužaidžia. Taškai užrašomi vertikaliu stulpeliu, kiekvienam žaidėjui ar porai (komandai) atskirai. Štai pavyzdys, kaip rašoma, kai žaidimas vertinamas taškais.

Čia parodytas užrašymo fragmentas, žaidžiant „Ramsą“. Taškai rašomi po kiekvieno sužaisto padalijimo didėjančia tvarka, kiekvieną kartą mintyse sudedant ir parašant sumą. Duotame pavyzdyje jau pirmajame padalijime žaidėjas D gavo 5 baudos taškus, kurie rašomi su minuso ženklu.

Taškai žaidėjams užrašyti kiekvienam atskirai, kadangi kiekvienas žaidžia individualiai, stengdamasis įveikti visus kitus varžovus. Tokie žaidimai vadinami individualiais.

Kai kurių žaidimų specifika šiek tiek kitokia. Vadinamuosiuose azartiniuose žaidimuose, kai žaidžiama iš pinigų, yra priimta atsiskaityti po kiekvieno padalijimo. Patogumo dėlei naudojami specialūs atsiskaitomieji žetonai, kurie paprastai būna metaliniai ar plastmasiniai. Lošimo namuose tokius žetonus galima iškeisti į pinigus kasoje. Suprantama, žetonais galima naudotis ir žaidžiant su draugais ar šeimos nariais namuose.

Nenorint žaisti iš pinigų ar neturint žetonų, galima naudoti degtukus, sagas, saldainius ir kitokius smulkius daiktus arba patiems pasigaminti žetonų iš popieriaus, kartono, plastmasės, metalo ir t. t.

Kai žaidžiama atsiskaitant po kiekvieno padalijimo, dažnai tenka surinkti pinigus ar žetonus prieš dalijant kortas. Surinkti pinigai ar žetonai paprastai padedami stalo vidury arba į specialią dėžutę. Sakoma – žaidėjai deda į banką įnašus.

Yra žaidimų, kur keli žaidėjai žaidžia bendrai prieš kitus. Labai dažnai žaidžiant keturiese sudaromos dvi poros, kurių žaidėjai turi bendrą tikslą – įveikti kitą porą. Vienos poros žaidėjai vadinami partneriais. Paprastai vienos poros žaidėjai sėdi už stalo priešpriešiais (kryžmai), t. y. vienas prieš kitą. Pvz., sėdint už stalo keturiems žaidėjams – A, B, C ir D, vieną porą sudaro žaidėjai A ir C, o kitą – B ir D. Tokie žaidimai vadinami poriniais. Yra priimta, kad vienoje partijoje partneriai nesikeičia, o dažnai žaidžiama taip, kad jie nesikeičia per visą žaidimą, susidedantį iš kelių partijų. Jeigu žaidimas kirtinis, vienos poros žaidėjai deda paimtus kirčius į vieną bendrą šūsnį, nepaisant to, kuris žaidėjas padėjo vyriausią kirčio kortą ir paėmė kirtį. Po to šie kirčiai bendrai įvertinami. Poriniuose žaidimuose įvertinimo rezultatai dažniausiai rašomi dviem stulpeliais – kiekvienai porai atskirai.

Yra žaidimų, kuriuose partneriai paaiškėja tik žaidimo metu, ir gali keistis kiekviename padalijime.

Jeigu žaidime yra kozirių, žaidimas vadinamas koziriniu, jei nėra – nekoziriniu.

Pagal žaidimo principą žaidimai skirstomi į kirtinius, akinius, fantinius, kombinacinius, mišrius ir t. t. Jų įvairovė tokia didelė, kad neįmanoma visų suklasifikuoti.

Kirtiniuose žaidimuose imami kirčiai. Dažniausiai žaidimo tikslas – paimti kuo daugiau kirčių. Bet būna ir atvirkščiai: laimi mažiausiai kirčių paėmęs žaidėjas ar pora.

Daugelyje kirtinių žaidimų vertinama ne tai, kiek kirčių paima žaidėjai, o kiek akių yra tuos kirčius sudarančiose kortose. Tokie žaidimai vadinami akiniais. Priklausomai nuo žaidimo taisyklių, laimi tas žaidėjas ar pora, kurie paima kirčiuose daugiausiai ar mažiausiai akių.

Kai kuriuose žaidimuose yra nustatytos tam tikros kortos, už kurias, paimtas kirčiuose, žaidėjams skiriami premijiniai ar baudos taškai. Tokie žaidimai vadinami fantiniais.

Kombinacinių žaidimų tikslas – surinkti (sudaryti) tam tikras kortų kombinacijas, pvz., surinkti ketvertą – keturias vienvardes kortas; sekvenciją – tris ar daugiau iš eilės einančių vienos spalvos kortų ir t. t. Kombinacijų gali būti labai daug ir įvairių.

Yra žaidimų, kurie vienu metu gali būti kirtiniai ir akiniai, kirtiniai ir fantiniai, akiniai ir kombinaciniai, t. y. viename žaidime gali būti keli žaidimo principai, o tai itin praturtina vieną ar kitą žaidimą ir daro jį įdomesnį. Tokie sudėtingi žaidimai vadinami mišriais.

Kai kuriuose žaidimuose žaidėjams išdalijamos visos kortos, o kai kuriuose – tik kaladės dalis. Dažniausiai tokiais atvejais likusios kortos padedamos užverstos ant stalo ir vadinamos fondu, atsarga ar dar kaip nors kitaip. Kai kuriuose žaidimuose šios kortos tame padalijime nenaudojamos, o kartais žaidėjai ima kortas iš fondo žaidimo metu pagal tam tikras taisykles, sakoma – kortas priperka.

Teksto autorius: ALBINAS BORISEVIČIUS