Prekes supakuojame ir išsiunčiame per 24 valandas nuo apmokėjimo (išskyrus savaitgalius ir šventines dienas)!

Kortų Žaidimo Mau Mau Taisyklės: Kaip Žaisti Mau Mau?

Lietuviškasis variantas žaidžiamas 32 ar 36 kortų kalade. Gali žaisti 2-6 žaidėjai. Dalijama po vieną kortą, iš viso kiekvienam žaidėjui po tris. Dar viena korta atverčiama ir padedama stalo vidury, tai – startinė korta. Likusios kortos užverčiamos, tai – uždarasis fondas.

Ant startinės kortos žaidėjai paeiliui deda kortas pagal tam tikras taisykles, ir susidaro atvirasis fondas. Žaidimo tikslas – kuo greičiau padėti į atvirąjį fondą visas turimas kortas.

Atėjus eilei daryti ėjimą, žaidėjas turi teisę padėti vieną kortą į atvirąjį fondą pagal šią taisyklę: dedama korta turi būti arba tos pačios spalvos, kaip viršutinė atvirojo fondo korta (startinė – kai žaidimas dar tik pradedamas), arba dedama korta turi būti vienvardė tai kortai. Pvz., ant širdžių devynakės galima padėti bet kurią kitą širdžių spalvos kortą arba bet kurią devynakę; ant kryžių karaliaus galima padėti bet kurią kryžių spalvos kortą ar bet kurį karalių ir t. t. Tad dėjimo principas labai paprastas. 

 

Jeigu pagal šią taisyklę žaidėjas padeda tūzą, kitas žaidėjas privalo praleisti ėjimą, kortą dėti gali tik praleidusiojo kairysis varžovas (žaidžiant dviese, dar vieną kortą deda tūzą padėjęs žaidėjas, t. y. dvi kortas iš eilės).

Jeigu į atvirąjį fondą padedama bet kuri septynakė, kitas žaidėjas taip pat privalo praleisti ėjimą ir paimti į ranką dvi kortas iš uždarojo fondo. Šiomis kortomis jis gali žaisti tik kitą kartą atėjus eilei daryti ėjimą. Praleidusiojo ėjimą žaidėjo kairysis varžovas (žaidžiant dviese – septynakę padėjęs žaidėjas) žaidžia paprastai, t. y. ant septynakės gali dėti bet kurią kitą tos pačios spalvos kortą ar kitą septynakę. Praleisti ėjimo ir imti kortų jam nereikia, bet, suprantama, jam padėjus antrą septynakę, sekantis žaidėjas vėl privalo imti. Būna, kad žaidžiant dviese, vienas žaidėjas padeda septynakę, varžovas ima dvi kortas, o pirmasis deda dar vieną septynakę, ir varžovas priverstas dar kartą imti.

Jeigu žaidėjas neturi tinkančios kortos ir nededa į atvirąjį fondą, privalo paimti vieną kortą iš uždarojo. Jei paimtoji korta tinka, ją padėti į atvirąjį fondą galima, ir toliau daro ėjimą kitas žaidėjas. Žaidėjas turi teisę imti kortą iš uždarojo fondo ir praleisti ėjimą net ir tuo atveju, kai gali padėti kortą į atvirąjį. Šio veiksmo tikslas bus paaiškintas vėliau.

Ypatingos kortos yra damos. Jeigu žaidėjas, kurio eilė daryti ėjimą ir kuriam jo nereikia praleisti, turi damą, ją gali padėti ant bet kurios kortos, nepaisydamas tos kortos spalvos ar pavadinimo. Kitaip tariant, dama yra universali korta. Be to, dedantis damą žaidėjas turi teisę pareikalauti, kad sekantis žaidėjas dėtų tokios spalvos kortą, kokios nori damos savininkas. Tai labai naudinga žaidimo pabaigoje, kai padėjusiam damą žaidėjui belieka tik viena korta. Paprastai jis pareikalauja dėti kortą tos spalvos, kuri jam liko, ir turi daug šansų padėti paskutinę kortą, atėjus eilei daryti ėjimą. Savaime aišku, kiti žaidėjai stengiasi žaisti taip, kad damą padėjęs žaidėjas negalėtų padėti paskutinės kortos. Turint galima dėti kitą damą ir pareikalauti kitokios spalvos kortos. Jeigu pavyksta, dedamas tūzas, priverčiantis žaidėją praleisti ėjimą, ar dar geriau – septynakė, dėl kurios tenka ne tik ėjimą praleisti, bet ir paimti dvi papildomas kortas.

Kai uždarasis fondas pasibaigia, o visi žaidėjai dar turi kortų, viršutinė atvirojo fondo korta nukeliama ir padedama šalia, likusios kortos apverčiamos, ir taip sudaromas naujas uždarasis fondas. Žaidimas tęsiamas be jokių apribojimų.

Kai kuris nors žaidėjas padeda paskutinę savo kortą, žaidimas baigiamas ir įvertinamas. Jeigu paskutinė padėta korta – septynakė, sekantis žaidėjas privalo prieš žaidimo įvertinimą paimti iš uždarojo fondo dvi kortas.

Žaidėjai, kuriems lieka kortų, gauna baudos taškus. Kiekvienas tūzas vertinamas 11 baudos taškų, kiekvienas karalius – 4, dama – 3, valetas – 2, akinės kortos – pagal akių skaičių. Tad, pvz., jei žaidėjui liko du karaliai ir aštuonakė, jis gauna 16 baudos taškų (4 + 4 + 8 = 16).

Jei žaidėjas paskutiniąja korta padeda damą, jis gauna 20 taškų premiją. Šie taškai vėliau atimami iš žaidėjo baudos taškų. Tad baigimas dama yra labai naudingas, ir kartais žaidėjai, turėdami damą, bet neturėdami reikalingos kortos, damos nededa, imdami kortą iš uždarojo fondo, norėdami pasilaikyti damą pabaigai ir pelnyti premiją.

Jeigu dama yra startinė korta, pradedantysis žaidėjas turi dvi galimybes: gali dėti bet kurią damos spalvos kortą arba gali nedėti nieko ir pareikalauti, lyg pats tą damą būtų padėjęs, kad sekantis žaidėjas dėtų konkrečios spalvos kortą.

Padalijimą laimi žaidėjas, kuris pirmas padeda visas kortas. Suskaičiuojami baudos taškai kitiems žaidėjams, o nugalėtojas dalija kortas naujam padalijimui.

Kai kuris nors žaidėjas surenka 125 baudos taškus, jis pralaimi ir iš tolesnio žaidimo iškrenta, o likusieji žaidžia toliau su turimais taškais, kol pagaliau paaiškėja nugalėtojas.

Kartais susitariama, kad premija už baigimą dama – 25 taškai, o žaidžiama iki 120.


Čekiškasis variantas. 

Pagrindiniai skirtumai nuo lietuviškojo varianto:

  1. 52 kortų kaladė. Gali žaisti 2-6 žaidėjai, kiekvienam padalijama po 6 kortas.
  2. Baigiant dama, premija neskiriama.
  3. Nereikia imti iš uždarojo fondo, kam nors padėjus septynakę.
  4. Padėjus dviakę ar triakę, sekantis žaidėjas privalo praleisti ėjimą ir paimti iš uždarojo fondo atitinkamai dvi arba tris kortas. Bet, turint rankoje atitinkamą kortą – dviakę ar triakę, – galima atsimušti, t. y. dėti tą kortą, nepraleidžiant ėjimo ir neimant papildomų kortų. Sekantis žaidėjas gali taip pat atsimušti, jei turi kuo. Jei neturi, privalo paimti į ranką atitinkamai 4 arba 6 kortas, dar sekantis – 6 arba 9 ir t. t.
  5. Padėjus širdžių karalių, sekantis žaidėjas privalo praleisti ėjimą ir paimti iš uždarojo fondo penkias kortas.
  6. Padėjus penkakę, daromas reversas, t. y. keičiama kortų dėjimo kryptis. Jeigu iki to momento žaidėjai dėjo kortas iš eilės pagal laikrodžio rodyklę, tai padėjus penkakę, toliau dedama prieš laikrodžio rodyklę ir atvirkščiai.
  7. Dedant priešpaskutinę kortą, reikia skelbti „Paskutinė!“. To nepadarius, negalima baigti žaidimo, kai ateina eilė. Jeigu žaidėjas be šio skelbimo užsimiršęs bando padėti paskutinę kortą, jis privalo paimti visas atvirojo fondo kortas.

Kitos taisyklės – kaip lietuviškojo varianto.


Vokiškasis variantas. 

Nuo lietuviškojo skiriasi tokiomis taisyklėmis:

  1. Jeigu žaidėjų 2-5, naudojama 32 kortų kaladė, jeigu daugiau – dviguba, t. y. 2x32. Joje visų kortų yra po dvi.
  2. Dalijama po vieną kortą. Jeigu žaidėjų du, kiekvienam iš viso po 5 kortas, jei žaidėjų trys – po 6, jei keturi – po 7, jei žaidėjų dar daugiau – po 8.
  3. Kai padedama septynakė, sekantis žaidėjas privalo imti dvi kortas ir praleisti ėjimą, bet jeigu jis irgi turi septynakę, gali padėti ją į atvirąjį fondą ir iš uždarojo kortų neimti. Dabar jo kairysis varžovas privalo paimti iš uždarojo fondo jau ne dvi, bet keturias kortas. Jeigu ir šis deda septynakę, sakoma – atsimuša, dar sekantis žaidėjas gali arba taip pat atsimušti septynake, arba turi imti šešias kortas ir t. t.
  4. Ypatinga korta ne dama, o valetas. Valetą galima dėti, neturint reikiamos kortos ir pareikalauti, kad sekantis žaidėjas dėtų konkrečios spalvos kortą. Jeigu žaidėjas paskutiniąja savo korta padeda valetą, likusiųjų žaidėjų baudos taškai tame padalijime padvigubinami.
  5. Padėjęs priešpaskutinę kortą žaidėjas (t. y. kai jam lieka tik viena) privalo balsu paskelbti: „Paskutinė!“. Jeigu jis to nepadaro, neturi teisės padėti paskutiniosios kortos, net jeigu pagal taisykles galėtų.
  6. Dedantis paskutinę kortą skelbia „Mau!“, kiti žaidėjai skaičiuoja baudos taškus už nepanaudotas kortas. Kas turi širdžių valetą, gauna 30 baudos taškų, už likusius valetus – po 20.
  7. Baigiantis žaidimą valetu skelbia „Mau mau!“, tuo primindamas varžovams, kad jiems baudos taškai skaičiuojami dvigubai.
  8. Baigus žaidimą septynake, visi, kas turi, gali padėti į atvirąjį fondą po vieną septynakę. Žaidėjas, kuris pirmasis iš eilės septynakės neturi, privalo paimti dvi kortas iš uždarojo fondo.
  9. Pagal išankstinį susitarimą žaidžiama tol, kol kuris nors žaidėjas surenka 200 arba 300 baudos taškų. Partiją laimi tas, kuris tuo momentu baudos taškų turi mažiausiai.

Kitos taisyklės – kaip lietuviškojo varianto.


Šveicariškasis variantas. 

Pagrindiniai skirtumai nuo vokiškojo:

  1. Žaidžiamas 36 kortų kalade.
  2. Startinė korta ne atverčiama, bet visada pradeda Pirmasis, dėdamas kortą į atvirąjį fondą savo nuožiūra.
  3. Kai žaidėjas padeda šešakę, jis turi teisę padėti dar vieną kortą, jeigu gali pagal taisykles. Žaidimui pasibaigus, nepadėta šešakė vertinama šešiais taškais.
  4. Pagal susitarimą žaidimui pasibaigus, skaičiuojami ne kortų taškai, o žaidėjams likusių kortų skaičius. Viena korta – vienas baudos taškas. Už kiekvieną valetą – trys baudos taškai.

Kitos taisyklės – kaip vokiškojo varianto.


Lenkiškasis variantas. 

Pagrindiniai skirtumai nuo lietuviškojo varianto:

  1. Žaidžia 2-5 žaidėjai 32 kortų kalade, kiekvienam padalijama po 5 kortas.
  2. Tūzai ir septynakės nėra ypatingos kortos. Po jų nereikia praleisti ėjimo ar imti iš uždarojo talono.
  3. Damos taip pat nėra ypatingos kortos, ir dedamos į atvirąjį fondą pagal tas pačias taisykles kaip ir kitos kortos.
  4. Dedantis valetą turi teisę pareikalauti norimos spalvos kortos, bet valetą galima dėti tik ant atitinkamos spalvos kortos, t. y. tik ant šio valeto spalvos.
  5. Dama ar valetu baigiantis žaidėjas premijos negauna.
  6. Žaidžiama iki 100 baudos taškų.

Teksto autorius: ALBINAS BORISEVIČIUS

Rašyti komentarą

Norite paremti papildomai?

Kviečiame Vaikų Dienos Centrą ,,Akimirka" paremti papildomai:

Powered by Donation Pop