Kortų Žaidimo Mičiganas Taisyklės: Kaip Žaisti Mičiganą?

Jau žaidimo pavadinimas rodo, kad jis kilęs iš Amerikos. Žaidžiamas panašiai kaip „Arklių lenktynės“.

Gali žaisti 3-8 žaidėjai 52 kortų kalade, ir taip pat reikalingos dar keturios kortos – ♠T, ♣K, ♦D ir ♥V, ant kurių dedami papildomi įnašai, kurie laimimi, žaidimo metu padėjus ant stalo atitinkamas kortas. Šios kortos vadinamos prizinėmis. Suprantama, jos gali būti ir kitų spalvų, svarbu, kad visos keturios spalvos būtų skirtingos. 

Prieš žaidimą visi žaidėjai deda po vieną žetoną, dalijantysis – po du. Dalijantieji keičiasi iš eilės po kiekvieno padalijimo. 

Išdalijamos visos kortos. Kol jos neišdalintos, žiūrėti niekam negalima. Dalijama į atskiras šūsnis, viena daugiau, negu yra žaidėjų. Šios papildomos šūsnies kortos vadinamos ekstra kortomis. Jos dedamos ant stalo iš kairės dalijančiajam.

Padalijus kortas, Pirmasis, o jeigu jis atsisako, Antrasis ir t. t. turi teisę, pažiūrėjęs savąsias kortas, jeigu jos jam nepatinka, visas pakeisti ekstra kortomis, aišku, kol kortos nepakeistos, pastarųjų žiūrėti negalima. Keičiamos kortos užverstos padedamos ant stalo, jos varžovams nerodomos.

Pradeda visada Pirmasis. Jis deda ant stalo bet kurią atverstą kortą, balsu skelbdamas jos pavadinimą, pvz., „Būgnų dešimtakė!“. Vienintelė būtina sąlyga – ši žaidėjo korta turi būti žemiausia jo turima tos spalvos korta. 

Po to visi deda ant šios kortos kitas tos pačios spalvos kortas augančia sekvencine tvarka: mūsų atveju – būgnų valetą, damą ir t. t. iki tūzo. Peršokti negalima, reikia dėti griežtai iš eilės. Jeigu nė vienas žaidėjas neturi reikiamos kortos, kuri, savaime aišku, yra tarp užverstųjų, arba jeigu kuris nors žaidėjas padeda tūzą ar kitą tuo momentu aukščiausią tos spalvos kortą, paskutinę kortą padėjęs žaidėjas užverčia visas padėtas kortas ir turi teisę pradėti naują šūsnį savo žemiausiąja bet kurios kitos spalvos korta. Jeigu kitos spalvos kortų neturi, gali pradėti ir tos pačios spalvos korta.

Jeigu paaiškėja, kad žaidėjas padėjo kortą neteisingai, t. y. ne žemiausią turimą tos spalvos kortą ar ne tos spalvos, kurią galima dėti, privalo sumokėti po vieną žetoną visiems varžovams ir netenka teisės pretenduoti į prizą tame padalijime. Prizą gali gauti žaidėjas, dedantis ant stalo kortą, kuri sutampa su kuria nors iš prizinių kortų. Jeigu, pasibaigus padalijimui, ant prizinių kortų lieka žetonų, jie paliekami kitam padalijimui, bet visi vėl deda įnašus ant visų keturių.

Kai kuris nors žaidėjas padeda ant stalo paskutinę savo kortą, padalijimas baigiamas. Šis žaidėjas gauna iš kiekvieno varžovo po vieną žetoną už kiekvieną jiems likusią kortą.

Teksto autorius: ALBINAS BORISEVIČIUS