Kortų Žaidimo Tikiu - Netikiu Taisyklės: Kaip Žaisti Tikiu - Netikiu?
Šis „Melagio“ variantas labai mėgstamas Armėnijoje. Tai yra grynai psichologinis žaidimas, ir visai nesvarbu, kokias kortas turi žaidėjai. Galima laimėti padalijimą, pradiniu momentu turint tiek vieną, tiek beveik visas kaladės kortas. Čia viską lemia nuojauta ir sugebėjimas pergudrauti varžovus.
Gali žaisti 2-8 žaidėjai bet kokia kortų kalade. Aišku, kuo daugiau žaidėjų, tuo didesnę rekomenduotume kaladę.
Kortos išdalijamos visiems maždaug po lygiai. Pirmasis deda ant stalo vieną, dvi, tris ar keturias užverstas kortas ir balsu skelbia jų pavadinimą, pvz., „Trys devynakės!“, „Vienas tūzas!“ ir pan. Skelbti galima bet kurias kortas, vienintelė dėjimo sąlyga – skelbiamų ir dedamų kortų skaičius privalo sutapti. Negalima dėti trijų kortų, o skelbti, tarkim, dvi ar keturias. Dedamos kortos, aišku, neprivalo būti būtent tokios, kokios skelbiamos, žaidėjas gali, kaip ir kituose šio tipo žaidimuose, rizikuoti ir dėti visiškai kitokias kortas, negu skelbia.
Kitas žaidėjas, kurio eilė daryti ėjimą, gali pasielgti trejopai:
- Ant padėtų kortų padėti dar vieną ar kelias kortas savo nuožiūra ir skelbti tą patį kortų pavadinimą, pvz., ant skelbtų trijų damų galima dėti dar vieną, dvi, tris ar net ir keturias kortas ir skelbti atitinkamą damų skaičių. Ir visai realu, kad šis skelbimas bus teisingas, kadangi neaišku, kokias kortas padėjo pirmasis žaidėjas. Šis žaidimas tuo ir įdomus, kad niekas nežino, kokia tikimybė, kad naujai dedamos kortos atitinka skelbimą, juk, kaip žinome, įprastoje kaladėje gali būti tik keturios vienvardės kortos! Žinoma, turėdamas bent dvi damas, antrasis žaidėjas žino, kad pirmojo skelbimas „Trys damos!“ yra neteisingas. Jis galėtų varžovą sugauti meluojant, bet tai nėra privaloma. Galima palaukti, kol ant stalo susidarys didesnė kortų šūsnis.
- Skelbti balsu „Tikiu!“ ir atversti visas ką tik padėtas kortas. Jeigu tai iš tikrųjų tokios kortos, kaip buvo skelbta, visos tuo momentu gulinčios ant stalo kortos užverčiamos ir atidedamos į šalį, tame padalijime jos jau nenaudojamos. Toliau kortas atvertęs žaidėjas deda ta pačia tvarka kaip pradžioje. Jis gali skelbti tokio pat ar kitokio pavadinimo kortas.
Jeigu atverstosios kortos neatitinka skelbimo, t. y. kortas atvertęs žaidėjas apsigavo patikėdamas, kad kortos padėtos teisingai, jis privalo visas tuo momentu gulinčias ant stalo kortas pasiimti į ranką. Toliau daro ėjimą kitas žaidėjas.
- Skelbti balsu „Netikiu!“ ir atversti visas ką tik padėtas kortas. Jeigu tai iš tikrųjų tokios kortos, kaip buvo skelbta, kortas į ranką privalo paimti jas atvertęs žaidėjas, kaip be reikalo nepatikėjęs. Jeigu kortos skelbimo neatitinka, t. y. jas padėjęs žaidėjas sugautas meluojant, jis privalo kortas paimti atgal, o kartu ir visas kitas.
Kaip minėta, atidėtos į šalį kortos jokiu atveju į ranką neimamos.
Jeigu žaidėjas pasirenka pirmąjį variantą, t. y. taip pat deda kortas ant jau padėtųjų, kitas žaidėjas irgi gali pasirinkti bet kurį šių variantų: dėti kortas pats, skelbti „Tikiu!“ arba „Netikiu!“ ir atversti ką tik padėtas kortas. Šiuo atveju prieš tai dėjusio žaidėjo kortos nežiūrimos, bet jeigu kuriam nors žaidėjui tenka imti į ranką, jis privalo paimti visas. Ir, suprantama, jeigu prireikia kortas atidėti į šalį, kai buvo patikėta (skelbta „Tikiu!“), ir atverstos kortos atitiko skelbimą, atidedamos visos tuo momentu gulinčios ant stalo kortos.
Primename, kad kaladėje yra po keturias vieno pavadinimo kortas. Aišku, kad kartais, kai netikrindami padėtų kortų deda keli žaidėjai iš eilės, ant stalo būna padėta daugiau kaip keturios kortos, tvirtinant, jog jos visos yra vienodo pavadinimo. Ir aišku, kad kažkuris ar net visi žaidėjai sako netiesą, bet sugauti meluojantįjį ne taip jau paprasta...
Ilgainiui kortų žaidime sumažėja, ir kažkuriuo momentu kuris nors žaidėjas padeda ant stalo paskutiniąsias savo kortas. Bet jis iš žaidimo dar neiškrenta. Kai vėl ateina eilė, jis privalo dar kartą skelbti „Tikiu!“ arba „Netikiu!“ ir atversti ką tik padėtas kortas. Žaidėjas iš žaidimo pasitraukti gali tik tuo atveju, jeigu jis spėja teisingai, t. y. jeigu po jo skelbimo „Tikiu!“ kortos iš žaidimo išimamos, ar po skelbimo „Netikiu!“ kortas paima neteisingai padėjęs žaidėjas. Jeigu paskutinį kartą spėjantis žaidėjas spėja neteisingai, privalo pats paimti kortas nuo stalo ir tęsti žaidimą.
Kuriam nors žaidėjui pasitraukus iš žaidimo, likusieji žaidžia toliau tol, kol kortų lieka kuriam nors vienam. Šis pralaimi ir turi dalinti kortas kitam padalijimui.
Teksto autorius: ALBINAS BORISEVIČIUS