Azartiniai kortų žaidimai

Skaitytojas nesusidarytų pilno vaizdo apie kortas, jeigu nors trumpai nepapasakotume apie azartinius kortų žaidimus. Juose žaidėjo sugebėjimas atsiminti kortas, apskaičiuoti variantus didelės reikšmės neturi, viską lemia atsitiktinis kortų išsidėstymas, žaidėjo nuojauta, psichologinė ištvermė. Be abejo, lemiamas vaidmuo tenka faktui, kad paprastai žaidžiama iš pinigų, dėl ko ir pakyla azartas.

Vakarų šalyse yra daug lošimo namų, vadinamų kazino, kur organizuojami stambūs lošimai iš pinigų. Lošimų namų savininkams tai atneša didelį pelną. Patogumo dėlei lošimo namuose naudojami atsiskaitomieji žetonai, kuriuos galima nusipirkti kasoje, o po žaidimo vėl iškeisti į pinigus. Suprantama, neprivaloma žaisti būtinai iš pinigų. Siaurame šeimos rate galima žaisti iš degtukų, saldainių ir t. t.

Plačiausiai paplitę azartiniai kortų žaidimai – „Bakara“, „Juodasis Džekas“, „Raudona ir juoda“, „Faraonas“, kuris, beje, paminėtas rusų rašytojo L. Tolstojaus romane „Karas ir taika“. Būtent šį žaidimą žaisdamas, grafas Rostovas pralošė visą savo turtą.

Ir, be abejo, pats populiariausias azartinis kortų žaidimas yra pokeris, kurio pasaulyje žinoma daugybė variantų. Vakaruose paplitęs posakis – „Pokeris – žaidimų tėvas“. Apie pokerį šioje knygoje dėl vietos stokos nekalbėsime, apsiribosime tik keliais paprastesniais azartiniais žaidimais, kurie turėtų būti skaitytojams taip pat įdomūs.

Prieš pradėdami nagrinėti azartinius žaidimus, siūlome susipažinti su kai kuria specialia terminologija, būdinga šiems žaidimams, ir kartais sėkmingai pritaikoma kai kuriems kitiems.

Dažnai dalijantis kortas žaidėjas vadinamas bankininku. Prieš kortų dalijimą paprastai sudaromas vadinamasis bankas, į kurį deda pinigus ar žetonus visi žaidėjai po lygiai. Kartais banką sudaro vienas žaidėjas – dalijantysis. Kai kuriuose žaidimuose bankas sudaromas žaidimo eigoje, kai kiekvienas žaidėjas deda pinigus į banką atėjus eilei, o dedamą sumą žaidėjas nustato savo nuožiūra pagal turimų kortų vertę. Tais atvejais žaidėjai dažnai skelbia balsu dedamos sumos dydį.

Dedami į banką pinigai vadinami įnašais. Įnašai paprastai dedami į bendrą krūvelę stalo viduryje, o kai kuriuose žaidimuose kiekvienas žaidėjas deda juos ant stalo šalia savęs, kad bet kuriuo momentu būtų aiškus įnašo dydis.

Sužaidus padalijimą, jo laimėtojas paima iš banko to žaidimo taisyklių nustatytą banko dalį ar visą banką. Kai kuriuose žaidimuose laimėta banko dalis paimama iškart, kai nustatomas laimėjimo dydis.

Kai banko įnašai pasibaigia, bankas arba sudaromas iš naujo ir žaidimas tęsiamas, arba pradedamas visiškai naujas padalijimas.

Kad pavyktų išvengti sukčiavimo dalijant kortas, lošimo namuose kortos sumaunamos ant metalinio, plastmasinio ar medinio virbo, ir dalijantysis, net ir labai gerai mokėdamas manipuliuoti kortomis, negali pakeisti kortų ėmimo iš kaladės eilės tvarkos.

Teksto autorius: ALBINAS BORISEVIČIUS