Kortų žaidimas „Karavas“ ir jo variantai
Dalintis
Karavas
Ko gero, „Karavas“ yra latvių nacionalinis žaidimas („karavs“ latviškai reiškia būgnų spalvą arba „karys“, kirčiuojamas pirmasis šio žodžio skiemuo), bet labai mėgiamas ir Šiaurės Lietuvoje*.
* Žaidimas užrašytas Vilniuje pagal Jono Mažuolio pasakojimą.
Tai akinis, kirtinis, kozirinis žaidimas 32 kortų kalade keturiems žaidėjams, žaidžiantiems poromis – du prieš du.
Kortų rangų eilė spalvose – tūzas, dešimtakė, karalius, devynakė, aštuonakė ir septynakė. Damos ir valetai yra nuolatiniai koziriai. Vyriausia iš šių kortų yra kryžių dama (♣D), po jos – vynų (♠D), širdžių (♥D) ir būgnų (♦D); po damų – ta pačia eile valetai: kryžių (♣V), vynų (♠V), širdžių (♥V) ir būgnų (♦V). Tad ♦V yra jauniausias iš nuolatinių kozirių. Be to, kiekviename padalijime skelbiami laikinieji koziriai, galiojantys tik tame padalijime. Šiais koziriais gali būti paskelbta bet kuri spalva, pvz. vynai. Vyriausias iš laikinųjų kozirių – septynakė, po jos – tūzas, dešimtakė, karalius, devynakė ir aštuonakė. Kozirių spalvos septynakė dar vadinama Špiku, ji yra apskritai pats vyriausias koziris žaidime, o kiti laikinieji koziriai yra žemesni už nuolatinius. Tad kozirių vyresnumo eilė: Špikas (laikinųjų kozirių septynakė), ♣D, ♠D, ♥D, ♦D, ♣V, ♠V, ♥V, ♦V, laikinųjų kozirių spalvos T, 10, K, 9, 8; iš viso – 14 kozirių (59 iliustr.).
Žaidžiant privaloma dėti į kirtį paeitos spalvos kortą, o neturint galima dėti bet kokią. Jeigu ėjimas padarytas koziriu – nuolatiniu ar laikinuoju, privaloma dėti bet kurį kozirį (damos ir valetai spalvoms nepriklauso).
Dalijama po dvi kortas, iš viso kiekvienam žaidėjui po aštuonias. Jeigu kuris nors negauna nė vienos figūros – karaliaus, damos ar valeto, turi teisę (bet neprivalo) atversti savo kortas ant stalo, skelbdamas „Nežaidžiu!“. Tokiu atveju kortas perdalija iš naujo tas pats žaidėjas, šiaip dalijantieji keičiasi paeiliui, išskyrus Buko atvejį (apie jį vėliau).
Padalijus kortas, prasideda varžymasis. Pradeda Pirmasis, skelbdamas balsu skaičių, reiškiantį jo turimų rankoje kozirių kiekį – nuolatinių ir potencialių laikinųjų, kuriuos jis galėtų skelbti, jei laimėtų varžymąsi. Pvz., žaidėjas, turintis ♥D, ♣V, ♠V, ♠K, ♥T, ♥10, ♥8 ir ♣9, gali skelbti „Šeši!“, kadangi turi tris nuolatinius kozirius – damą ir du valetus, bei tris širdžių spalvos kortas, kurias laimėjęs varžymąsi galėtų skelbti koziriais (60 iliustr.).
Po to paeiliui skelbia ir kiti žaidėjai. Kiekvienas kitas skelbimas turi būti aukštesnis už prieš tai buvusį. Išimtis taikoma tik pirmam skelbusiajam, kuris atėjus eilei, turi teisę kartoti paskutinį varžovų poros žaidėjo aukščiausią skelbimą, sakydamas „Mano!“ ir tuo perimdamas viršenybę. Nenorint skelbti, galima pasuoti. Kartą supasavęs žaidėjas į tolesnį varžymąsi tame padalijime įsijungti negali.
Varžymąsi laimi žaidėjas, skelbęs aukščiausią skaičių. Jo pora vadinama puolančiąja, o varžovų pora – besiginančiąja. Laimėjęs varžymąsi žaidėjas skelbia kozirių spalvą. Pirmą ėjimą daro Pirmasis, toliau – kirtį paėmęs žaidėjas.
Žaidimo tikslas – surinkti kirčiuose kuo daugiau akių. Tūzas vertinamas 11 akių, dešimtakė – 10, karalius – 4, dama – 3, valetas – 2, likusios kortos nevertinamos. Tad iš viso kaladėje yra 120 akių.
Kad laimėtų padalijimą, puolančioji pora turi surinkti kirčiuose daugiau už besiginančiąją porą, t. y. bent 61 akį. Jei puolančioji pora nesurenka 60 akių, pralaimi. Jeigu abi poros surenka po 60 akių, tai yra vadinamasis Bukas. Buko atveju kortas dalija tas pats žaidėjas, ir žaidžiama be varžymosi su tais pačiais koziriais, kaip ką tik pasibaigusiame padalijime, puolančioji pora ta pati. Vertinamos tik naujajame padalijime surinktos akys. Aišku, jog šį kartą puolančiajai porai daug sunkiau surinkti 61 akį ir laimėti.
Dažnai žaidėjas, turėdamas stiprias kortas ir norėdamas laimėti varžymąsi, skelbia didesnį skaičių, negu turi potencialių kozirių. Jeigu jam pavyksta varžymąsi laimėti, jis turi teisę skelbti koziriais tik būgnų spalvą. Toks padalijimas, kai koziriais skelbiama būgnų spalva, vadinamas Karavu. Žaidėjas skelbia: „Karavas!“. Žaisti Karavą kartais yra tikslinga, nes jis labiau vertinamas.
Jeigu padalijimo pabaigoje paaiškėja, kad žaidėjas neturėjo tiek kozirių, kiek skelbė, ir nežaidė Karavo, jo pora baudžiama pagal išankstinį susitarimą, pvz., dvigubu, trigubu ar pan. pralaimėjimu tame padalijime.
Padalijimo įvertinimas:
a) jei puolančioji pora laimi padalijimą, kai koziriais paskelbti vynai, širdys ar kryžiai, o besiginančioji pora surenka 31 akį ar daugiau, puolančioji pora gauna vieną tašką;
b) jei besiginančioji pora tesurenka 30 akių ar dar mažiau, sakoma, jog puolančioji pora laimėjo sausai, ir gauna du taškus;
c) jeigu puolančioji pora nesurenka 60 akių ir pralaimi, besiginančioji pora gauna dvigubą įvertinimą, t. y. du taškus arba keturis, jei laimi sausai;
d) žaidžiant Karavą, visi šie įvertinimai dvigubinami;
e) jeigu nesivaržo nė vienas žaidėjas, t. y. visi keturi pasuoja, žaidžiamas paprastasis Karavas: koziriai būgnai, ir ta pora, kuri surenka 61 akį ar daugiau, gauna vieną tašką, jei surenka 90 akių, gauna du taškus.
„Karavo“ partiją laimi pora, kuri pirmoji surenka 10 taškų. Jeigu tuo momentu varžovų pora turi daugiau kaip vieną tašką, pralaimėjusiai porai piešiama vadinamoji galva.
Jeigu kuri nors pora laimi rezultatu 10-0, varžovams piešiami akiniai. Tokio laimėjimo vertė – penkios galvos.
Jeigu pora laimi 10-1, varžovams piešiamas pjūklas. Tokio laimėjimo vertė – 11 galvų.
Galva, akiniai ir pjūklas vadinami figūromis. Turinčioji figūrų pora stengiasi jas atsilošti. Žaidimo trukmė nereglamentuojama. Laimi ta pora, kuri nupiešia varžovams daugiau figūrų. Paprastai žaidimo pabaigoje visos figūros paverčiamos galvomis, ir paskelbiama, kiek kuri pora turi neatsiloštų galvų.
Jeigu kuriame nors padalijime viena pora paima visus 8 kirčius, varžovams piešiama utėlė. Tai yra pats negarbingiausias pralaimėjimas. Šiaip jau utėlė vertinama trimis galvomis, bet dažniausiai ji galvomis neverčiama, utėlę reikia atsilošti atskirai.
Karavas su pasikeitimu
Žaidžiama pagal tas pačias taisykles. Vienintelis skirtumas – padalijus kortas, galima pasiūlyti varžovams keistis nereikalingomis. Jeigu kuris nors varžovas sutinka keistis, žaidėjai vienas kitam perduoda po vieną užverstą kortą, o jeigu jis sutinka, tai ir po antrą. Dažniausiai siūloma keistis turint silpnas kortas ir norint atsikratyti poninių kortų, o po to skelbti „Nežaidžiu!“. Jeigu varžovas tai įtaria, po pirmos pakeistos kortos gali skelbti „Stop!“ ir daugiau nekeisti.
Teksto autorius: ALBINAS BORISEVIČIUS