Kortų žaidimas „Kiksas“ ir jo variantai

Kiksas

Senovinis lietuvių žaidimas, ypač paplitęs Žemaitijoje.

Kirtinis, akinis, kozirinis, žaidžiamas keturiese, du prieš du, sėdint už stalo kryžmai, 24 kortų kalade. Kortų rangų eilė: vyriausia korta – tūzas, po to – dešimtakė, karalius, dama, valetas, ir devynakė. Kozirių spalvoje vyriausia yra dama, ir tik po jos tūzas, dešimtakė, karalius, valetas ir devynakė (62 iliustr.). Žaidžiant būtina dėti į kirtį paeitos spalvos kortą, o neturint – koziriuoti. Kortų vertė: tūzas ir kozirių spalvos dama – po 11 akių, dešimtakė – 10, karalius – 4, nekozirinė dama – 3, valetas – du, devynakė akių neturi. Dar dešimčia akių vertinamas paskutinis padalijimo kirtis. Tad iš viso kaladėje yra 138 akys.

Žaidimo tikslas – surinkti paimtuose kirčiuose kuo daugiau akių.

Pats pirmasis padalijimas yra labai svarbus, nes nuo jo priklauso tolesnis žaidimas. Dalijantysis nustatomas burtų keliu. Dalijama po tris kortas, iš viso kiekvienam žaidėjui po šešias. Šiame padalijime koziriai yra kryžiai. Pora, kurios žaidėjas turi kryžių damą – ♣D, vadinama užrašančiąja, o kita pora nuo šio momento vadinama atsirašančiąja. Kryžių damos savininkas šia korta daro pirmąjį ėjimą. Kaip minėta, kozirių spalvos dama yra vyriausias koziris. Paėmęs pirmąjį kirtį, žaidėjas suskaičiuoja ir balsu paskelbia, kiek kozirių yra paimtame kirtyje, pridėjęs ir likusius kozirius rankoje. Sakykim, kirtyje yra trys koziriai, o žaidėjas dar vieną turi rankoje, tad skelbia „Keturi!“. Jeigu skelbiančiojo partneris irgi dar turi kozirių, jis prie paskelbtos sumos prideda savo kozirių skaičių ir skelbia bendrą sumą. Pvz., turėdamas rankoje vieną kozirį, skelbia „Penki!“. Jei kozirių neturi, neskelbia nieko. Taip jau po pirmo kirčio visiems aišku, kuriai porai kiek kozirių dar liko. Kirtį paėmęs žaidėjas suskaičiuoja nukirstų kortų akis ir jas užverčia šalia savęs ant stalo. Iki padalijimo pabaigos šių kortų žiūrėti negalima, reikia atsiminti, kiek ten yra akių. Paėmęs kirtį žaidėjas daro naują ėjimą bet kuria korta ir t. t.

Sužaidus padalijimą, suskaičiuojami ir užrašomi porų surinkti taškai. Tuo baigiasi pirmoji žaidimo fazė – užrašymas. Kol kas dar neaišku, kuri pora laimėjo.

Antroji fazė – atsirašymas. Norint laimėti, reikia antrajame padalijime paimtuose kirčiuose surinkti tiek akių, kiek jų pirmajame padalijime surinko varžovai. Sakykim, pirmajame padalijime užrašančioji pora AC surinko 76 akis, o atsirašančioji BD – 62. Norint laimėti, antrajame padalijime porai AC reikia surinkti 62 akis, o porai BD – 78. Kuri pora pirmiau įvykdo šią užduotį, ta ir laimi. Tuomet ant popieriaus lapo pralaimėjusios poros skiltyje rašomas vertikalus brūkšnelis, sakoma, varžovams užrašomas brėžis: |.

Antrajame padalijime žaidžiama taip kaip ir pirmajame. Šį kartą kortas dalija žaidėjas, kuris pirmajame padalijime turėjo kryžių damą. Prieš dalindamas Pirmasis turi teisę pažiūrėti vieną – viršutinę arba apatinę – kaladės kortą. Jei ši korta jam patinka (dažniausiai – jei ši korta yra tūzas ar dama), žaidėjas gali pareikalauti dalinti kortas iškart po šešias, ir jam priklauso toji pažiūrėta korta. Jei korta žaidėjui nepatinka, kaladė dar kartą perkeliama, ir dalijama paprastai – visiems dukart po tris kortas. Iš gautų šešių kortų Pirmasis renka kozirių spalvą. Kol koziriai neišrinkti, renkančiojo partneris savo kortų žiūrėti neturi teisės. Paprastai renkama stipri spalva, kurios žaidėjas turi damą, tūzą ir pan. Kiek rečiau renkama ilga spalva be aukštų figūrų. Pirmąjį ėjimą ir šiame padalijime daro kozirių damos savininkas, po to, kaip ir pirmajame padalijime, skelbdamas balsu kozirių sumą ir t. t.

Sužaidus antrąjį padalijimą ir jį įvertinus, toliau žaidžiama taip kaip ir iš pradžių. Vienintelis skirtumas – kozirius visuomet renka Pirmasis, tolesniuose padalijimuose kryžių damos savininkas jokių privilegijų neturi.

Atsirašančioji pora turi pranašumą, kadangi ji jau tiksliai žino, kiek akių reikia surinkti, norint laimėti. Todėl užrašančiajai porai yra naudinga pakeisti dalijimo tvarką, t. y. pasiekti, kad užrašymo padalijime kortas dalintų šios poros žaidėjas.

Šitai įvyksta, kai užrašymo padalijime užrašančioji pora paima visus šešis kirčius. Tokiu atveju varžovų skiltyje rašomas nulis, vadinamasis kiaušis. Užrašius kiaušį, sakoma, jog užrašančioji pora „užlaužė ranką“ (žemaičiai sako – „užloužė ronką“), ir kitas padalijimas – vėl užrašymo, bet kortas dalija ką tik dalijusiojo kairysis varžovas. Tad naujame padalijime užrašančiąja tampa kita pora.

Jeigu atsirašančioji pora paima pirmus tris kirčius ir mano, kad bus paimti ir likusieji, privalo balsu paskelbti: „Su dviem!“ (žemaičiai sako: „Su dum!“). Jeigu dabar pora paima visus šešis kirčius, varžovams užrašomi du brėžiai. Jeigu pora visų kirčių nepaima, du brėžiai užrašomi jai pačiai. Jeigu atsirašančioji pora paima visus šešis kirčius nepaskelbusi „Su dviem“, jai užrašomas kiaušis, ir laikoma, kad pora pati sau užlaužė ranką: kitas padalijimas – užrašymo, bet kortas dalija tas pats žaidėjas, ir atsirašančioji pora tampa užrašančiąja. Todėl, matant, jog bus paimti visi šeši kirčiai, nepaskelbus „Su dviem“, paskutine korta ėjimo reikia nedaryti, jei tik laimėjimui užtenka kirčiuose surinktų akių. Laikoma, kad kiaušis – labai negarbingas užrašas, todėl dažnai žaidėjai, pamiršę paskelbti „Su dviem“, nedaro ėjimo paskutiniąja korta, nors ir žino, jog akių laimėjimui nepakanka.

Ypatingas žaidimo momentas, kai žaidžiama vadinamoji Akis. Akį galima skelbti, kai Pirmasis išrenka kozirius. Pirmiausia skelbti Akį turi teisę Antrasis, o jei jis nenori, tuomet dalijantysis. Jei ir šis žaidėjas neskelbia Akies, tai daryti gali kozirius rinkusiojo partneris. Renkantysis kozirius šios teisės neturi.

Skelbiantysis Akį žaidėjas žaidžia vienas prieš abu varžovų poros žaidėjus, o jo partneris privalo užversti savo kortas ant stalo. Kai tik Akį žaidžiantysis padaro pirmą ėjimą, abu varžovai atverčia savo kortas ir žaidžia atviromis. Akį žaidžiantysis daro ir visus kitus ėjimus, nepaisant to, kas paima kirtį.

Akis žaidžiama trim atvejais:

a) kai žaidėjas turi labai stiprią kortą, daug kozirių, kurių spalva, suprantama, ne toji, kurią skelbė Pirmasis; žaidžiantysis Akį skelbia savo kozirių spalvą, pirmą ėjimą daro kozirių dama ir privalo paimti visus šešis kirčius;

b) kai žaidėjas turi labai stiprią kortą, bet neturi spalvos, kurią galėtų paskelbti koziriais; tad žaidžia be kozirių ir kirčius ima tūzais, dešimtakėmis, karaliais; aišku, jog šiuo atveju nė viena dama nėra vyresnė už kurį nors tūzą; taip pat privaloma paimti visus kirčius;

c) kai žaidėjas turi labai silpną kortą – daug devynakių, valetų ir pan.; žaidžiantysis Akį privalo nepaimti nė vieno kirčio. Bet negalima pamiršti, jog visus šešis kartus ėjimą daro žaidžiantysis, todėl negalima skelbti Akies, turint daug žemų vienos spalvos kortų, kadangi šiuo atveju kozirių irgi nėra, ir varžovai paprasčiausiai gali neturėti kuo nukirsti.

Savaime aišku, jog kuriam nors žaidėjui paskelbus Akį, Pirmojo paskelbti koziriai negalioja. Bet taipogi privaloma dėti į kirtį paeitos spalvos kortą, o neturint – koziriuoti.

Jeigu žaidžiantysis Akį tesi paskelbtą žaidimą, t. y. paima visus šešis kirčius (a ir b atvejais) arba nepaima nė vieno (c atveju), varžovų porai užrašomi du kryžiukai, vadinami kryžiais (XX). Jeigu jis žaidimo netesi, vienas kryžius užrašomas jo paties porai.

Sužaidus Akį, kortas dalija tas pats žaidėjas, kuris ką tik dalijo, o užrašymo ir atsirašymo eilės tvarka nepakinta, sakykim, jei kortos buvo padalintos užrašymui, tai po žaistos Akies vėl bus užrašymo padalijimas, tad Akies negalima supainioti su „rankos užlaužimu“. Savaime aišku, ir kitame padalijime vėl galima žaisti Akį pagal tas pačias taisykles.

Brėžiai, kiaušiai ir kryžiai vadinami figūromis. „Kikso“ partiją laimi pora, kuri pirmoji užrašo varžovams 12 bet kurių figūrų. Bet kaip minėta, pačia negarbingiausia figūra laikomas kiaušis, tad žaidėjai stengiasi užrašyti varžovams kuo daugiau kiaušių, o gautus pagal galimybes atsilošti.

Rašymo pavyzdys:

Iš pavyzdžio matome: pirmame padalijime pora AC užrašė porai BD 43 akis, o pora BD porai AC – 95 akis.

Antrame – atitinkamai 86 ir 52 ir t. t.

Brėžiai, kryžiai ir kiaušiai rašomi dešiniosiose skiltyse. Šios figūros nebūtinai rašomos tose pačiose eilutėse kaip ir akys, užrašytos atitinkamuose padalijimuose.

Pavyzdyje: porai AC užrašytos 8 figūros, o porai BD – 12. Tad partiją laimėjo pora AC. Figūrų pavadinimai reikšmės neturi, o kiaušių abi poros gavo po vieną, tad „nuskriaustų“ nėra.

Trikiksis

„Kikso“ variantas trims žaidėjams. Kiekvienas žaidžia individualiai. Dalijama po tris ir dar po tris kortas, po to dar po dvi, tad iš viso kiekvienam po aštuonias. Žaidėjas, turintis kryžių damą, yra užrašantysis. Jis žaidžia vienas prieš likusius du, ir kiek akių jis surenka, tiek kitame padalijime turi atsirašyti jo kairysis varžovas, kuris, savo ruožtu, taip pat žaidžia vienas prieš likusius du.

Atsirašantysis žaidėjas (o nuo trečiojo padalijimo ir užrašantysis) renka kozirius iš šešių kortų, likusias dvi gali pažiūrėti ir paimti į ranką tik juos išrinkęs. Sužaidus atsirašymo padalijimą, kortas dar kartą dalija tas pats žaidėjas, o ką tik atsirašinėjęs dabar pats užrašo savo kairiajam varžovui. Tad žaidžiant trise, pradedant antruoju padalijimu, jeigu niekas nežaidžia Akies, visi dalija po dukart iš eilės – atsirašymui ir užrašymui.

Akis žaidžiama kaip ir pagrindiniame variante. Ją galima skelbti, kai jau išrinkti koziriai. Akies žaisti neturi teisės kozirius renkantis žaidėjas, t. y. kuris užrašinėja ar atsirašinėja.

„Trikiksyje“ rašoma kiek kitaip. Surinktos akys, kurias reikės atsirašyti kitam žaidėjui, rašomos stulpeliu kiekvienam atskirai, vienas skaičius atsirašančiajam ir du vienodi jo varžovams. Figūroms rašyti patogu naudotis nubraižytu lygiakraščiu trikampiu, ir jos rašomos prie trikampio kraštinių.

Pirmajame padalijime žaidėjas A surinko 54 akis, o varžovai 84. Tad žaidėjui B užrašoma būtina atsirašyti suma, kuri lentelėje pabraukta (54 akys).

Atsirašymą įvertinus ir užrašius trikampyje, kortas vėl dalija žaidėjas A, o žaidėjas B užrašinėja. Sakykim, žaidėjas B užrašė 72 akis žaidėjui C, kuris, žaisdamas kartu su A, tesurinko 66 akis. Tad kitame padalijime C privalo surinkti kirčiuose 72 akis, o varžovams pergalei užtenka 66 akių. Savo ruožtu, po atsirašymo padalijimo žaidėjas C užrašinėja žaidėjui A ir t. t.

Šitame pačiame pavyzdyje – žaidėjas A pirmajame padalijime kirčiuose surinko 54 akis. Kitame padalijime atsirašantysis – žaidėjas B – laimėjo, surinkęs šias 54 akis anksčiau negu varžovai 84. Tad abu jo priešininkai – A ir C – užsirašo po vieną brėžį. Jeigu B būtų pralaimėjęs, brėžis būtų buvęs užrašytas jam pačiam.

Pateiktame pavyzdyje užrašai trikampyje: žaidėjui A (kairioji trikampio įstrižainė) yra užrašyti du brėžiai ir po vieną kryžių bei kiaušį; Žaidėjui B (dešinioji įstrižainė) – du kryžiai ir trys brėžiai, žaidėjui C (trikampio pagrindas) – du brėžiai, du kiaušiai ir vienas kryžius.

Jeigu užrašymo metu žaidėjas paima visus aštuonis kirčius, abu varžovai užsirašo po kiaušį. Jeigu visus kirčius paima atsirašantysis žaidėjas, po paimto trečio kirčio nepaskelbęs „Su dviem“, kiaušį užsirašo sau. Užrašius kiaušius varžovams, kitas padalijimas vėl užrašymo, bet – ne taip kaip pagrindiniame variante – dalija kortas kitas žaidėjas.

Jeigu žaidžiant Akį laimi žaidžiantysis, po du kryžius užsirašo abu varžovai, jeigu žaidžiantysis pralaimi, užsirašo sau vieną kryžių. Kitam padalijimui kortas dalija tas pats žaidėjas.

„Trikiksio“ partija baigiama tuomet, kai kuris nors žaidėjas surenka trikampyje 12 figūrų. Laimi tas, kuris tuo momentu figūrų turi mažiausiai.

Teksto autorius: ALBINAS BORISEVIČIUS