Kortų žaidimas „Kingas“ ir jo variantai

Kingas

„Kingas“ – tai ne vienas žaidimas, o didelė grupė labai populiarių žaidimų, lyg atvirkščių kitiems, kadangi čia dažniausiai laimi ne tas, kuris paima daugiausiai kirčių ar surenka kirčiuose daugiausiai akių, o tas, kuris nukerta mažiausiai kirčių ar tam tikrų kortų, vertinamų baudos taškais. Įvairiose šalyse žinoma daug šio žaidimo variantų ir manoma, kad jie išsivystė iš senoviškųjų – prancūzų „Reversio“, ispanų „Kvinolos“, „Cirulo“, „Espanjoletės“ ir kt. Vakarų šalyse ši žaidimų grupė vadinama „Širdimis“, Lietuvoje gi labiausiai mėgstamas „Kingas“ su tvirtai nusistovėjusiomis taisyklėmis, tiksliu įvertinimu. Dėl padalijimų įvairumo bei dinamiškumo jis yra labai įdomus.

Lietuviškasis variantas

Kirtinis, kozirinis, individualus žaidimas keturiems žaidėjams 32 kortų kalade. Kortų rangų eilė įprastinė – nuo tūzo iki septynakės. Dalijantieji keičiasi paeiliui. Dalijama kiekvienam dukart po 4 kortas, iš viso po 8.

Žaidimas susideda iš dviejų priešingo pobūdžio fazių. Pirmojoje fazėje kozirių nėra, ir žaidėjų tikslas – surinkti kuo mažiau baudos taškų, kurie skiriami už tam tikras nukirstas kortas ar kirčius. Žaidimo metu privaloma dėti į kirtį paeitos spalvos kortą (o antrojoje žaidimo fazėje – koziriuoti, neturint reikiamos spalvos). Kirčiai imami įprastine tvarka, paėmęs kirtį žaidėjas daro ėjimą naujam kirčiui.

Antrojoje žaidimo fazėje – atvirkščiai: žaidėjai stengiasi paimti kuo daugiau kirčių, žaidžiama su koziriais.

Pirmąją fazę sudaro septyni skirtingi padalijimai.

Pirmajame padalijime kiekvienas žaidėjas gauna po du baudos taškus už kiekvieną paimtą kirtį. Kortų vertė reikšmės neturi.

Antrajame padalijime po du baudos taškus skiriama už kiekvieną nukirstą širdžių spalvos kortą.

Trečiajame padalijime – po du baudos taškus gauna žaidėjai už kiekvieną nukirstą valetą ir karalių.

Ketvirtajame padalijime – po 4 baudos taškus už kiekvieną nukirstą damą.

Penktajame padalijime 16 baudos taškų gauna tas žaidėjas, kuris nukerta Kingą – širdžių karalių (♥K).

Šeštajame padalijime po 8 baudos taškus gauna žaidėjai, nukirtę vieną iš dviejų paskutinių padalijimo kirčių.

Tad kiekviename padalijime žaidėjai išsidalija po 16 baudos taškų, iš viso 96.

Ir pagaliau septintasis padalijimas yra lyg pirmų šešių sintezė, t. y. baudos taškai skiriami ir už kirčius, ir už širdis, ir už valetus bei karalius, ir už damas, ir už Kingą, ir už paskutiniuosius du kirčius. Šis padalijimas vadinamas Kordebaletu. Įvertinama kaip ir pirmuose šešiuose padalijimuose, t. y. šiame padalijime yra 96 taškai – tiek pat, kiek pirmuose šešiuose bendrai imant, o iš viso pirmojoje žaidimo fazėje – 192 baudos taškai.

Pvz., Kordebaleto padalijimo priešpaskutiniame kirtyje Žaidėjas gavo tokias kortas: Širdžių karalių, damą ir tūzą (♥K, ♥D, ♥T) ir būgnų septynakę (♦7). Baudos taškai: už kirtį apskritai – 2, už tai, kad šis kirtis yra vienas iš dviejų paskutiniųjų padalijime – 8, už tris širdžių spalvos kortas – 6, už karalių – 2, už Kingą – 16, už damą – 4. Iš viso – 38.

Panašiai įvertinami ir likusieji Kordebaleto kirčiai.

Kaip minėta, pirmoje žaidimo fazėje nėra kozirių, neturėdamas paeitos spalvos kortos, žaidėjas gali dėti į kirtį bet kurią kortą. Antrajame, penktajame ir septintajame padalijimuose, kuriuose už širdžių spalvos kortas skiriami baudos taškai, žaidėjas negali daryti ėjimo širdžių spalvos korta, kol turi rankoje bent vieną kortą kitos spalvos. Suprantama, dėti į kirtį šios spalvos kortas galima, neturint reikiamos spalvos kortų.

Tad pirmuose septyniuose padalijimuose yra naudingiau paimti kuo mažiau kirčių, o jei jau kitos išeities nėra, reikia stengtis imti tokius kirčius, kuriuose yra mažiau baudos taškus duodančių kortų. O šeštajame padalijime ir, aišku, septintajame reikia stengtis pagal galimybes kuo greičiau sužaisti aukštomis kortomis, net ir imant kirčius, kad paskutiniams kirčiams liktų kuo žemesnės kortos.

Antroji žaidimo fazė vadinama atsilošimu. Už kiekvieną paimtą kirtį žaidėjai gauna po 3 premijinius taškus, kurie žaidimo pabaigoje atimami iš baudos taškų.

Šiame etape žaidžiami keturi padalijimai, kuriuose kiekvienas žaidėjas paeiliui po vieną kartą skiria kozirius, ir dar vienas – penktasis padalijimas, kuris žaidžiamas panašiai kaip „Pradeda devynakė“. Dalijantieji taip pat keičiasi paeiliui. Dalijama taip: Pirmajam duodamos trys kortos, o ketvirtoji padedama ant stalo užversta. Pagal šias tris kortas žaidėjas nustato ir skelbia balsu kozirių spalvą. Po to jam atiduodama ketvirtoji korta, ir likusios kortos išdalijamos visiems kaip ir pirmoje žaidimo fazėje – po keturias, iš viso kiekvienam po aštuonias.

Jeigu Pirmasis pagal gautas tris kortas nenori ar negali nustatyti kozirių spalvos, pvz., jei tos kortos visos skirtingų spalvų, žemos (akinės) ir t. t., jis turi teisę prašyti dalijantįjį, kad šis atverstų. Sakoma: „Prašau atversti vynus (širdis, kryžius, būgnus)“ arba „Prašau atversti vyriausią (aukščiausią)“. Tokiu atveju dalijantysis ant stalo padėtos ketvirtosios Pirmojo kortos neliečia, padalija likusiems trims žaidėjams po keturias kortas ir kitas tris kortas atverčia. Pagal šias kortas nustatoma kozirių spalva. Jeigu bent viena iš atverstųjų kortų yra tos spalvos, kurios prašė Pirmasis, ji ir tampa kozirių spalva.

Pvz., Pirmasis prašė atversti vynus. Jeigu atverčiama bent viena šios spalvos korta, koziriai tame padalijime bus vynai. Jeigu vynų spalvos kortų tarp atverstųjų nėra, sakykim, atverstos kryžių dama (♣D), širdžių dama (♥D) ir būgnų dešimtakė (♦10), kozirius lemia vyriausioji iš atverstųjų – šiuo atveju kryžių dama, kadangi ji buvo atversta anksčiau už širdžių damą. Šitaip nustatoma kozirių spalva ir tuo atveju, kai prašoma atversti vyriausią. Tuomet spalva neturi reikšmės, atsižvelgiama tik į kortos stiprumą.

Jeigu dalijantysis atverčia prašomą kortą pirmąja ar antrąja, tolesnės kortos neverčiamos, nes kozirių spalva jau aiški, dalijantysis likusias kortas renkančiajam kozirius atiduoda užverstas.

Nustačius kozirių spalvą, ketvirtoji (o iš tikrųjų – aštuntoji) Pirmojo korta atiduodama užversta, ir išdalijamos likusios kortos.

Pirmasis daro ėjimą bet kuria savo korta, kirčiai imami įprastine tvarka, kiekvieną naują ėjimą daro kirtį paėmęs žaidėjas. Už kiekvieną paimtą kirtį skiriami 3 premijiniai taškai. Keturiuose atsilošimo padalijimuose iš viso yra 32 kirčiai, tad už juos – 96 premijiniai taškai.

Likusieji 96 taškai atsilošiami paskutiniame padalijime, kuris vadinamas Dengimu. Kaip minėta, šis padalijimas žaidžiamas taip kaip žaidimas „Pradeda devynakė“. Pradeda žaidėjas, turintis kryžių devynakę, kurią atverčia ant stalo. Po to visi iš eilės deda kortas šalia šios devynakės sekvencine tvarka: iš vienos pusės – kryžių aštuonakę ir šalia jos septynakę, o iš kitos pusės – dešimtakę, valetą, damą, karalių ir tūzą. Žaidėjas, turintis kitą devynakę, atėjus eilei dėti, gali laisvai pasirinkti – dėti kortą prie jau padėtųjų (žinoma, jei gali pagal taisykles), ar pradėti šia devynake naują spalvą. Galima dėti tik po vieną kortą. Praleisti ėjimo negalima. Žaidėjas gali laisvai pasirinkti, kurią kortą dėti, jei yra kelios dėjimo galimybės. Suprantama, reikia stengtis žaisti taip, kad pasisektų kuo greičiau padėti visas kortas ant stalo. Sakykim, žaidėjas turi kurios nors spalvos aštuonakę, dešimtakę ir karalių. Prie tos spalvos devynakės naudingiausia pirmiau padėti dešimtakę, kas leistų tikėtis, kad kiti žaidėjai greičiau padės valetą ir damą, tuo pagreitindami ir karaliaus dėjimą, gi aštuonakės dėjimas didelės naudos neduoda, be to, ją galima padėti bet kada atėjus eilei, kadangi kitos kortos tam nesudaro jokių kliūčių.

Žaidėjas, pirmasis padėjęs visas savo kortas, gauna 48 taškų premiją, likusieji žaidžia toliau. Antrąją vietą užėmęs žaidėjas gauna 36 taškus, o trečiąją – 12. Paskutinysis taškų negauna.

Sužaidus Dengimo padalijimą, suskaičiuojami kiekvieno žaidėjo baudos ir premijiniai taškai bei skirtumas tarp jų. Jei šis skirtumas neigiamas, žaidėjas laikomas pralaimėjusiu, jei teigiamas – laimėjusiu. Pateikiamas rašymo pavyzdys:

Pirmosiose septyniose eilutėse rašomi baudos taškai. Patogumo dėlei jie rašomi be minuso ženklo, nors žinoma, jog tai yra baudos taškai. Aštuntojoje eilutėje rašoma baudos taškų suma, dabar jau su minuso ženklu. Kaip matyti, kiekvienos iš pirmųjų šešių eilučių taškų suma lygi 16, o septintosios, kurioje rašomi Kordebaleto taškai – 96. Tad iš viso – 192.

Kitose keturiose eilutėse rašomi atsilošimo taškai – po 24 kiekvienoje, ir tryliktojoje eilutėje – Dengimo padalijimo taškai. Keturioliktojoje eilutėje – atsiloštų taškų sumos. Tad ir atsilošimo taškų – 192. Po apatiniu brūkšniu – baudos ir premijinių taškų skirtumas. Duotame pavyzdyje žaidėjai A ir C laimėjo atitinkamai 13 ir 16 taškų, o žaidėjai B ir D pralaimėjo atitinkamai 19 ir 10.

Laimėtų ir pralaimėtų taškų sumos vienodos – po 29. Jeigu šios sumos nesutampa, reiškia, jog skaičiuojant buvo padaryta klaida, kurią reikia surasti ir ištaisyti.

Pagal susitarimą, galima žaisti be Dengimo padalijimo, jo vietoje sužaidžiant dar keturis kirčių ėmimo padalijimus su koziriais. Kartais žaidžiama ir be Kordebaleto, ir be Dengimo.

Variantas trims žaidėjams

Žaidžiama 24 kortų kalade, variantas ne toks dinamiškas ir įdomus, tad mažai populiarus. Taisyklės tokios pačios, tik padalijimuose, kuriuose skiriami baudos taškai už nukirstas širdžių spalvos kortas, tūzas, karalius, dama ir valetas vertinami ne dviem, o trim baudos taškais. Atsilošiant žaidžiami šeši padalijimai su koziriais, o Dengimo padalijime dvi premijos: 30 ir 18 taškų.

Rusiškasis variantas

Rusijoje „Kingas“ pradėtas Žaisti XX amž. viduryje, atkeliavęs iš Anglijos. Taisyklės šiek tiek pakito.

Žaidžiamas panašiai kaip ir lietuviškasis variantas. Padalijimų eilės tvarka ir įvertinimas:

1. Neimti kirčių; po 2 baudos taškus už kiekvieną paimtą kirtį;

2. Nekirsti valetų; po 4 baudos taškus už kiekvieną valetą;

3. Nekirsti damų; po 4 baudos taškus už kiekvieną nukirstą damą;

4. Nekirsti širdžių; po 2 baudos taškus už kiekvieną nukirstą šios spalvos kortą;

5. Neimti dviejų paskutiniųjų kirčių; už kiekvieną jų – po 8 baudos taškus;

6. Nekirsti Kingo – širdžių karaliaus (♥K); jį nukirtusiajam – 16 baudos taškų; turintis rankoje Kingą žaidėjas privalo juo atsikratyti pirmai progai pasitaikius.

Ketvirtajame ir šeštajame padalijimuose negalima daryti ėjimo širdimis turint kitos spalvos kortų.

Septintasis padalijimas vadinamas Maišalyne. Jame, kaip ir lietuviškojo varianto Kordebalete, galioja visi draudimai su tokiu pačiu įvertinimu.

Šiek tiek kitaip skiriami koziriai atsilošimo fazėje. Jeigu pagal gautas pirmas tris kortas žaidėjas negali ar nenori skirti kozirių, jis gali skelbti: „Pagal paskutinę!“. Tai reiškia, jog kozirių spalvą rodo jo paskutinė – aštuntoji korta. Atsilošimo fazėje daryti ėjimą koziriu turi teisę tik kozirius skyręs žaidėjas, kiti tai daryti gali tik tada, kai jau nebeturi kitos spalvos kortų.

Už kiekvieną paimtą kirtį koziriniuose padalijimuose žaidėjai gauna po 3 taškus. Žaidžiami aštuoni koziriniai padalijimai, ir kiekvienas žaidėjas po du kartus skiria kozirius. Dengimas nežaidžiamas.

Partijos pabaigoje taškai suskaičiuojami taip kaip ir lietuviškajame variante.

Rusiškasis variantas trise

Žaidžiamas kaip ir keturiese, tik iš 32 kortų kaladės išmetami du bet kurie, išskyrus širdžių, tūzai, ir žaidžiama 30 kortų kalade.

Padalijimų įvertinimas:

a) neimant kirčių (jų yra 10) – po 2 baudos taškus už kiekvieną paimtą kirtį;

b) neimant valetų – po 5 už kiekvieną nukirstą valetą;

c) neimant damų – po 5 už kiekvieną nukirstą damą;

d) neimant dviejų paskutinių kirčių – po 10 už kiekvieną;

e) neimant ♥K – 24 baudos taškai, jį paėmus;

f) neimant širdžių (jų yra 8) – po 2 baudos taškus už kiekvieną širdžių spalvos kortą;

g) imant kirčius trijuose koziriniuose padalijimuose (kiekviename padalijime po 10 kirčių) – po 4 premijinius taškus už kiekvieną kirtį.

Tad iš viso vienoje partijoje yra 120 baudos ir 120 premijinių taškų.

Lenkiškasis variantas

Gali žaisti trys ar keturi žaidėjai. 52 kortų kaladė (trise – 51, išmetama būgnų dviakė – ♦2). Kiekvienam žaidėjui padalijama po 13 kortų (žaidžiant trise – po 17). Pirmajame žaidimo etape kozirių nėra. Žaidžiant privaloma dėti į kirtį paeitos spalvos kortą.

Pirmojo etapo padalijimų įvertinimas:

a) pirmajame padalijime – po 20 (žaidžiant trise – po 15) baudos taškų už kiekvieną paimtą kirtį;

b) antrajame padalijime – po 20 baudos taškų už kiekvieną nukirstą širdžių spalvos kortą;

c) trečiajame padalijime – po 60 baudos taškų už kiekvieną nukirstą damą;

d) ketvirtajame padalijime – po 30 baudos taškų už kiekvieną nukirstą karalių ir valetą;

e) penktajame padalijime – 150 (trise – 140) baudos taškų už Kingą;

f) šeštajame padalijime – 150 (trise – 140) baudos taškų už paimtą paskutinįjį padalijimo kirtį; kartais susitariama, kad skiriama po 75 (trise – po 70) baudos taškus už kiekvieną iš dviejų paskutiniųjų kirčių arba už septintąjį ir paskutinįjį;

g) pagal susitarimą galima žaisti dar vieną – septintąjį padalijimą, kuris vadinamas įvairiai: Kvaiša, Plėšiku, Garvežiu, Kordebaletu ir t. t. Šiame padalijime, kaip ir lietuviškojo „Kingo“ Kordebalete, baudos taškai skiriami pagal pirmųjų šešių padalijimų taisykles.

Antrajame ir penktajame padalijimuose negalima daryti ėjimo širdžių spalvos korta, turint bent vieną kitokios spalvos kortą.

Tad iš viso partijoje su Plėšiko padalijimu yra 2600 (žaidžiant trise – 2550) baudos taškų.

Antrajame – atsilošimo etape galimi trys variantai:

a) Loterija; žaidžiama du kartus po vieną arba keturis (pagal susitarimą) padalijimą pagal „Parlamento“ taisykles; priminimui: pradeda Pirmasis bet kuria aštuonake, po to kortos dedamos pagal spalvas sekvencine tvarka, dedant tik po vieną kortą atėjus eilei ar praleidžiant ėjimą, jeigu nėra tinkamos kortos; laimi žaidėjas, kuris pirmas padeda visas savo kortas į sekvencines eiles (žr. 42 psl.); žaidžiant du kartus po vieną Loterijos padalijimą, pirmoji premija – 800 taškų, antroji – 300 (trise – atitinkamai 790 ir 485); žaidžiant du kartus po keturis padalijimus, pirmoji premija – 200 taškų, antroji – 125 (trise – trys padalijimai, premijos – 250 ir 175 taškai atitinkamai), trečiosios premijos nėra;

b) kozirinis žaidimas; dukart tiek padalijimų, kiek žaidėjų; kiekvienas po du kartus skelbia kozirius, gavęs visas 13 (žaidžiant trise – 17) kortų, už kiekvieną paimtą kirtį – 25 premijiniai taškai; neprivaloma koziriuoti, neturint reikiamos spalvos kortos; tad premijinių taškų suma – irgi 2600 (trise – 2550);

c) mišrus žaidimas: keturi koziriniai padalijimai ir Loterija. Šis variantas žaidžiamas dažniausiai.

Tad kaip ir lietuviškajame bei rusiškajame „Kingo“ variantuose, baudos taškų suma partijoje yra lygi premijinių taškų sumai.

Varžytinės

Čekiškas variantas keturiems žaidėjams 32 kortų kalade. Dalijama kiekvienam po 8 kortas (2+3+3). Kozirių ir atsilošimo fazės nėra.

Partiją sudaro šešių padalijimų ciklas.

1. Neimti kirčių; už kiekvieną paimtą kirtį – po 2 baudos taškus; bet jeigu kuris nors žaidėjas paima visus aštuonis kirčius, gauna 8 premijinius taškus;

2. Neimti širdžių; už kiekvieną nukirstą širdžių spalvos kortą – po 1 baudos tašką; bet jeigu kuris nors nukerta visas aštuonias širdis, gauna 8 premijinius taškus;

3. Neimti valetų; už kiekvieną valetą – po 2 baudos taškus; jeigu kuris nors nenukerta nė vieno valeto, likusiems taškai dvigubinami; jeigu kuris nors nukerta visus keturis valetus, gauna 8 taškų premiją;

4. Neimti Kingo – ♥K, jį nukirtusiajam – 8 baudos taškai;

5. Penktasis padalijimas vadinamas Šimtu; jame visi paeiliui deda atverstas kortas ant stalo, baudos taškus gauna žaidėjai, pasiekiantys ar viršijantys nustatytą akių skaičių; tūzas vertinamas 11 akių, dešimtakė – 10, karalius – 4, dama – 3, valetas – 2, likusios kortos akių neturi; dėdamas kortą, žaidėjas balsu skelbia tuo momentu ant stalo jau padėtų kortų akių sumą, pridėjęs dedamos kortos vertę, pvz., Pirmasis padėjo dešimtakę (skelbia – „Dešimt!“), Antrasis – damą (skelbia – „Trylika!“) ir t. t.; žaidėjas, kuris, dėdamas kortą, pasiekia ar viršija 25 akių ribą, gauna 1 baudos tašką, kuris pasiekia ar viršija 50 akių – gauna 2, kuris pasiekia 100 – gauna 5 baudos taškus;

6. Šeštajame padalijime žaidžiama taip kaip Kingo Dengime; pradeda Pirmasis bet kuriuo valetu, o jei turi, gali padėti iškart visus valetus; žaidėjai deda kortas šalia jau padėtų valetų sekvencine tvarka; 8 baudos taškus gauna žaidėjas, kuriam vienam telieka nepadėtų kortų.

Partiją laimi žaidėjas, surinkęs daugiausiai premijinių taškų ar mažiausiai baudos, jei premijinių niekas neturi.

Galima žaisti trise 24 kortų kalade pagal tas pačias taisykles.

Kingas su varžymusi atsilošiant

Pirmasis žaidimo etapas toks pats, kaip lenkiškajame variante. Atsilošiant – koziriniuose padalijimuose žaidėjai gali varžytis dėl teisės skelbti kozirių spalvą.

Kiekvienam padalijama po 12 kortų, keturios paskutiniosios atverčiamos ant stalo, tai – pirkinys. Žaidžiant trise, kiekvienam padalijama po 16 kortų, o ant stalo atverčiamos 3.

Pirkinys visada priklauso Pirmajam. Jis turi teisę šias kortas pasiimti, po to tris nereikalingas kortas atiduoti varžovams (po vieną kiekvienam). Šios kortos perduodamos užverstos. Atidavęs kortas, Pirmasis skelbia kozirius ir daro pirmąjį ėjimą.

Pirmasis taip pat turi teisę neimti pirkinio kortų ir pasiūlyti jas varžovams. Kiti žaidėjai, norėdami gauti pirkinio kortas ir skelbti kozirių spalvą, varžosi, paeiliui skelbdami, kiek taškų duodą Pirmajam už šią teisę, pvz., „Dvidešimt penkis“, „Penkiasdešimt“, „Šimtą“ ir t. t., skelbiamas skaičius privalo būti dvidešimt penkių kartotinis. Varžymąsi laimi žaidėjas, skelbęs daugiausiai. Jis paima pirkinį, atiduoda varžovams po vieną kortą, skelbia kozirių spalvą ir daro pirmąjį ėjimą. Kartais susitariama, jog pirmąjį ėjimą visada daro Pirmasis.

Sužaidus padalijimą, žaidėjas, kuris laimėjo varžymąsi, tą taškų sumą, už kurią jis gavo pirkinį, užrašo Pirmajam, sau pasilikdamas tik likusius už kirčius taškus. Jeigu taškų jam nelieka ar net pritrūksta, jis vis tiek privalo Pirmajam užrašyti minėtąją sumą, atėmęs taškus iš savo sąskaitos. Pvz., gavęs pirkinį už 125 taškus ir paėmęs šešis kirčius, kurių vertė – 150 taškų, žaidėjas Pirmajam užrašo 125 taškus, o sau – tik 25.

Pirmasis turi teisę skelbti varžymąsi su apribojimu, pvz.: „Kas duoda 100 (125, 150 ir t. t.) ar daugiau?“. Jeigu tokiu atveju varžovai pasuoja, jis gali sumažinti pirkinio kainą arba pats skelbti kozirių spalvą.

Būna, kad visuose atsilošimo padalijimuose kozirius skelbia tik vienas žaidėjas.

Skelbiamasis kingas

Labai mėgstamas Lietuvoje. Dažnai dar vadinamas „Moteriškuoju preferansu“.

Žaidžiamas trise ar keturiese pagal panašias taisykles kaip ir Kingas. Esminis skirtumas – kiekvienas žaidėjas, atėjus eilei, laisvai pasirenka ir skelbia, kurį įprasto Kingo padalijimą norįs žaisti. Padalijimų rūšys beveik tos pačios:

1. Nekirsti kirčių.

2. Nekirsti širdžių.

3. Nekirsti valetų ir karalių.

4. Nekirsti damų.

5. Nekirsti Kingo – ♥K.

6. Nekirsti dviejų paskutiniųjų kirčių.

7. Paimti kuo daugiau kirčių, paskelbus kozirius savo nuožiūra.

Kordebaletas ir Dengimas paprastai nežaidžiami.

Kiekvienas žaidėjas privalo per visą žaidimą paskelbti, atėjus eilei, po vieną kartą padalijimus nuo pirmojo iki šeštojo imtinai ir keturis kartus septintąjį. Padalijimų eilės tvarka nereglamentuojama, t. y. kiekvieną kartą sprendžia pats žaidėjas, gavęs visas aštuonias kortas. Aišku, partijos pabaigoje, kai dauguma padalijimų jau paskelbti, pasirinkimas lieka mažesnis, kol pagaliau partijos pabaigoje tenka skelbti paskutinį nesužaistą padalijimą, net jei jis aiškiai nenaudingas. Skelbiant visiškai neturi reikšmės, kuriuos padalijimus jau yra skelbę kiti žaidėjai.

Baudos ir premijiniai taškai apskaičiuojami lygiai taip, kaip Kinge, tad partijoje yra keturiskart po 96 baudos ir premijinių taškų, iš viso po 384.

Skelbtų padalijimų įvertinimui ir kontrolei ant popieriaus lapo nubraižoma lentelė, panaši kaip „Preferanse“ (ko gero, iš čia ir atsirado „Moteriškojo preferanso“ pavadinimas). Kiekvieno žaidėjo rezultatai užrašomi atitinkamame trikampio laukelyje. Trikampių yra tiek, kiek žaidėjų, ir kiekviename yra po 12 laukelių, kaip parodyta brėžinyje.

Dėl vietos stokos knygoje pateikiame tik simbolinę lentelę. Žaidėjai gali patys nusibraižyti panašią, kiek didėlesnę, kad būtų galima į laukelius surašyti žodžius. Vietoje čia pateikiamų numerių nuo 1 iki 12 į tokią lentelę reikėtų surašyti:

Dėl vietos stokos knygoje pateikiame tik simbolinę lentelę. Žaidėjai gali patys nusibraižyti panašią, kiek didėlesnę, kad būtų galima į laukelius surašyti žodžius. Vietoj čia pateikiamų numerių nuo 1 iki 12 į tokią lentelę reikėtų surašyti:

1 laukelyje – „Neimti kirčių“;

2 laukelyje – „Neimti širdžių“;

3 laukelyje – „Neimti valetų/karalių“;

4 laukelyje – „Neimti damų“;

5 laukelyje – „Neimti Kingo“ (♥K);

6 laukelyje – „Neimti 2 paskutinių“;

7, 8, 9, 10 laukeliuose – „Imti kirčius“;

11 laukelyje žaidimo metu rašomi gauti baudos taškai;

12 laukelyje – premijiniai taškai už laimėtus kirčius žaidžiant su koziriais.

Paprastai po kiekvieno padalijimo užbraukiamas paskutinis vienuoliktojo ar dvyliktojo laukelio užrašas, o šalia parašomas naujas – didėjančia tvarka pridėjus prie buvusio taškų skaičiaus gautąjį paskutiniame padalijime taškų skaičių, t. y. panašiai kaip preferanse, pvz., kažkuriame padalijime žaidėjas gavo 6 baudos taškus, kuriuos įrašo 11 laukelyje. Kitame padalijime gavo dar 12 baudos taškų. Užbraukiamas skaičius 6 – 6, o šalia parašoma abiejų skaičių suma: 18. 11-jame laukelyje baudos taškai ir 12-jame premijiniai rašomi ne tik tuomet, kai žaidėjas pats skelbia žaidimo rūšį, bet ir imant kirčius, kai žaidžiantysis, t. y. skelbiantis žaidimą yra kitas žaidėjas.

Kiekvienas žaidėjas, paskelbęs žaidimą (padalijimo rūšį), užbraukia atitinkamą užrašą savo laukeliuose nuo pirmojo iki dešimtojo. Taip bet kuriuo žaidimo momentu aišku, kuriam žaidėjui kurie padalijimai dar liko nepaskelbti ir nesužaisti.

Partiją sudaro keturiasdešimt padalijimų, kuriuose žaidėjai užbraukia visus savo laukelius nuo pirmojo iki dešimtojo, t. y. visi paskelbia visus galimus padalijimus. Kiekvienas susiskaičiuoja savo vienuoliktojo ir dvyliktojo laukelių taškų skirtumus. Kurio žaidėjo šis skirtumas teigiamas, tas laimėjo, kurio neigiamas – pralaimėjo. Jeigu žaidžiant visi užrašai buvo teisingi, partijos pabaigoje visų žaidėjų baudos taškų suma bus lygi visų žaidėjų premijinių taškų sumai.

Kartais žaidėjai naudojasi ir kitokia lentele, kurią nusibraižo kiekvienas, viršutiniame kairiajame kamputyje įsirašydami, tarkim, savo vardą ar pirmąją vardo raidę:

Ir tokioje lentelėje vietoj skaičių 1 ... 10 įrašomi žaidimų pavadinimai: „Neimti kirčių“, „Neimti širdžių“ ir

t. t. A eilutėje kiekvienas užsirašo taškus, kuriuos pelnė, būdamas skelbiančiuoju, o eilutėse B, C ir D – kuriuos pelnė, kai atitinkamą žaidimą skelbė kiti. Pvz., žaidėjas B skelbė „Neimti damų“ ir jų nepaėmė. O žaidėjas A, tarkime, paėmė vieną. Tuomet ketvirtojo stulpelio (nes būtent šiame turi būti įrašas „Neimti damų“) B eilutėje žaidėjas A įsirašo -4 už paimtą vieną damą. Gi žaidėjas B savo lentelės ketvirtojo stulpelio B eilutėje įsirašo nulį (nes damų nepaėmė). Ir šioje lentelėje žaidėjai užbraukia pavadinimą žaidimo, kurį skelbė ir sužaidė.

Sužaidus visus 40 padalijimų, kiekvienas suskaičiuoja savo baudos ir premijinius taškus. Kaip minėta, šių taškų sumos, skaičiuojant iš visų keturių lentelių, turi sutapti – kiek iš viso baudos taškų, tiek ir premijinių.

Skelbiamasis kingas trise

Šis variantas labiau paplitęs rytiniuose Lietuvos rajonuose. Nuo ką tik aprašytojo varianto skiriasi tuo, kad kiekvienam žaidėjui padalijama po 10 kortų (2+2+3+3), dar dvi kortos užverčiamos ant stalo (pirkinys), o padalijimų vertinimai tokie:

a) neimant kirčių (jų yra 10, o ne 8) – po 4 baudos taškus už kiekvieną paimtą kirtį;

b) neimant širdžių (jų yra 8) – po 5 baudos taškus už kiekvieną širdžių spalvos kortą;

c) neimant karalių ir valetų – po 5 už kiekvieną karalių ar valetą;

d) neimant damų – po 10 už kiekvieną;

e) neimant ♥K – 40 baudos taškų, jį paėmus;

f) neimant dviejų paskutinių kirčių – po 20 už kiekvieną šių kirčių;

g) imant kirčius koziriniuose padalijimuose (kiekviename padalijime 10 kirčių, o šių padalijimų – 9, t. y. kiekvienas žaidėjas gali skelbti kozirinį žaidimą po tris kartus, o ne po keturis, kaip ką tik aprašytame variante) – po 8 premijinius taškus už kiekvieną kirtį.

Tad iš viso vienoje partijoje yra po 720 baudos ir 720 premijinių taškų (240 x 3).

Pirkinio kortos visada atitenka Pirmajam po to, kai jis paskelbia padalijimo rūšį. Pirkinio kortų kitiems rodyti nereikia, bet privaloma dvi nereikalingas kortas atidėti užverstas. Tarp šių kortų negali būti tokių, už kurias atitinkamame padalijime skiriami baudos taškai, pvz., negalima atidėti širdžių, jei skelbiamas padalijimas „Neimti širdžių“. Jeigu padalijimo pabaigoje paaiškėja, jog Pirmasis pažeidė šią taisyklę, jis gauna visus 40 to padalijimo baudos taškus.

Jeigu šis Kingo variantas žaidžiamas keturiese ar penkiese, atitinkamai vienas ar du žaidėjai – dalijantysis ir jo dešinysis varžovas – kiekviename padalijime nežaidžia.

Priklausomai nuo žaidėjų skaičiaus nubraižoma atitinkama lentelė – iš keturių ar penkių trikampių su 12 laukelių kiekviename. Ir atitinkamai padaugėja baudos bei premijinių taškų – po 960 ar po 1200.

Teksto autorius: ALBINAS BORISEVIČIUS