Kortų žaidimo „Antikoziris“ taisyklės

Šiame žaidime panaudota kiek neįprasta – antikozirių – idėja. Jis sukurtas 1983 m.

Žaidimas individualus, kirtinis, kozirinis. Gali žaisti 3-4 žaidėjai 24 kortų kalade. Pagrindinis variantas – trims žaidėjams. Žaidžiant keturiese, vienas jų paeiliui nedalyvauja žaidime, o tik dalija kortas. Kortų rangų eilė įprastinė – nuo tūzo iki devynakės. Žaidžiant privaloma dėti į kirtį paeitos spalvos kortą, o neturint reikiamos spalvos – koziriuoti.

Dalijama po dvi kortas, iš viso kiekvienam – po 8.

Padalijus kortas, visi, pradedant Pirmuoju, skelbia įsipareigojamų paimti kirčių skaičių. Žemiausias skelbimas – „Keturi“. Kiekvienas kitas skelbimas gali būti tik mažesnio (!) kirčių skaičiaus. Kas negali ar nenori skelbti mažiau, pasuoja. Varžymąsi laimi žaidėjas, kuris skelbia mažiausią kirčių skaičių. Jis vadinamas žaidžiančiuoju ir žaidžia vienas prieš kitus du varžovus. Žaidžiantysis privalo paimti tiek kirčių, kiek skelbė, ar dar mažiau.

Dar galima skelbti „Aštuonis“, įsipareigojant paimti visus kirčius. Skelbimų stiprumo eilės tvarka: „Keturi“, „Trys“, „Du“, „Vienas“, „Aštuoni“, „Nulis“, t. y. jei, kuriam nors žaidėjui paskelbus „Aštuonis“, kitas žaidėjas nori būti žaidžiančiuoju, jis privalo įsipareigoti nepaimti nė vieno kirčio, t. y. skelbti „Nulį“.

Žaidžiantysis skelbia kozirių spalvą ir daro pirmą ėjimą. Kitą ėjimą daro kirtį paėmęs žaidėjas.

Šiame žaidime yra esminis skirtumas nuo mums įprastų kozirinių žaidimų. Bet kuris žaidėjo į kirtį padėtas koziris, jeigu tame kirtyje yra bent viena kitokios spalvos korta, garantuoja, kad kozirį padėjęs žaidėjas to kirčio nepaims. Kitaip tariant, bet kurį kozirį kerta bet kuri kitos spalvos korta, t. y. koziriai yra lyg antikoziriai. Paprastai kirtį ima aukščiausios paeitos spalvos kortos savininkas. Jeigu ėjimas daromas antikoziriu, visi privalo dėti taip pat antikozirius, o neturint galima dėti bet kurią kitos spalvos kortą, ir ji visus to kirčio antikozirius kerta. Jeigu padarius ėjimą antikoziriu, kuris nors žaidėjas jį permuša kitos spalvos korta, kiti žaidėjai privalo dėti antikozirius, o jei neturi – būtinai tos permušančios spalvos kortą. Ir tik neturint nei antikozirio, nei permušančios spalvos kortos, galima dėti bet kurią.

Pvz., antikoziriai – būgnai. Žaidėjas A paėjo ♦V, B – neturėdamas šios spalvos kortos, deda ♥10 (tad antikoziris jau permuštas), C privalo dėti taip pat būgnų spalvos kortą, o jei neturi, tuomet būtinai širdžių, ir tik neturėdamas abiejų šių spalvų kortų, gali dėti bet kurią kitą. Jeigu žaidėjo C dedama širdžių korta aukštesnė už ♥10, jis ima kirtį, jei jo korta žemesnė ar kitos spalvos, ar taip pat antikoziris, kirtis atitenka žaidėjui B.

Vistuojantieji stengiasi žaisti taip, kad žaidžiantysis netesėtų paskelbto žaidimo, t. y. paimtų daugiau kirčių, negu skelbė, ar nepaimtų visų, kai skelbė „Aštuonis“.

Jei žaidžiantysis paima mažiau kirčių, negu įsipareigojo, žaidimas vadinamas viršytu. Įvertinama pagal pateikiamą lentelę.

Pagal šią lentelę abiem vistuojantiesiems rašoma vienodai.

Pvz., varžymąsi laimėjo žaidėjas B, skelbęs „Du“. Jis paėmė vieną kirtį, vistuojantieji – septynis.

Žaidėjas B už žaidimo tesėjimą gauna 30 taškų ir dar 3 už tai, kad paėmė vienu kirčiu mažiau, negu įsipareigojo, t. y. už žaidimo viršijimą, tad iš viso – 33 taškus.

Vistuojantieji teatidavė žaidžiančiajam vos vieną kirtį, ir abu gauna po 3 taškus.

Kai kuris nors žaidėjas pasiekia 275 taškų ribą, už tolesnį vistavimą taškų negauna, nebent gautų baudos taškų, ir vėl turėtų mažiau.

Partiją laimi žaidėjas, kuris pirmas surenka 300 taškų.

Teksto autorius: ALBINAS BORISEVIČIUS