Kortų žaidimo „Bura“ taisyklės

Kirtinis, kozirinis, individualus žaidimas, labai mėgstamas Rusijoje. Galima žaisti dviese, trise, keturiese ar net penkiese 36 kortų kalade. Kortų rangų eilė: vyriausia korta – tūzas, po to – dešimtakė, karalius, dama, valetas, devynakė, aštuonakė ir t. t. Kortų vertė: tūzas – 11 akių, dešimtakė – 10, karalius – keturios, dama – trys, valetas – dvi, likusios kortos akių neturi.

Prieš dalijant kiekvienas deda į banką po lygiai, pvz., po 10 centų. Dalijama po vieną kortą, kiekvienam iš viso po tris. Dar viena korta atverčiama ir pusiau pridengiama neišdalintomis. Ji rodo kozirių spalvą.

Pirmą ėjimą daro dalijantysis. Galima paeiti viena, dviem ar trim kortomis, bet būtina sąlyga, kad jos visos būtų vienos spalvos, pvz., visi vynai. Panašių spalvų kortomis (pvz., viena korta vynų, kita kryžių spalvos) daryti ėjimo negalima. Paėjusiojo kairėje sėdintis varžovas stengiasi šias kortas permušti. Permušama arba vyresnėmis tos pačios spalvos kortomis, arba koziriais. Negalint permušti, neprivaloma dėti tos pačios spalvos kortas. Kitas žaidėjas, norėdamas paimti kirtį, turi permušti visas permušančias kortas ir t. t.

Jei žaidėjas negali ar nenori permušti visų paeitų ar permušančių kortų, jis gali padėti ant stalo tiek pat kortų, kiek paeita, pakišdamas jas po bet kuria iš paeitųjų. Pvz., koziriai vynai; žaidėjas A paėjo kryžių septynake ir valetu; B permušė kryžių aštuonake ir vynų (kozirių) septynake; dabar žaidėjas C turi permušti šias permušančias kortas, o ne paeitąsias (67 iliustr.). Lygiai taip žaidžia ir likusieji. Visi žaidėjai privalo padėti į kirtį kortų po lygiai.

Tad šiame žaidime kirtį gali sudaryti ne tiek kortų, kiek žaidėjų. Kirčio dydį lemia tai, keliomis kortomis padarytas ėjimas. Kirtis atitenka žaidėjui, kuris paskutinis permuša visas kortas. Jeigu bent vienos iš paeitųjų kortų nepermuša niekas, kirtis atitenka paėjusiajam žaidėjui. Kirčio kortas žaidėjas užverčia šalia savęs ant stalo, mintyse suskaičiavęs jų akis. Vėliau šių kortų žiūrėti jau negalima. Visi žaidėjai, pradedant paėmusiuoju kirtį, priperka iš fondo tiek kortų, kad vėl visi turėtų po tris. Jeigu kuris nors žaidėjas priperka kortas be eilės ir jas pažiūri, laikoma, kad padalijimą laimėjo paskutinį kirtį paėmęs žaidėjas.

Jeigu aišku, kad visiems pripirkti po tris kortas neužteks, priperkama po dvi ar tik po vieną. Kirtį paėmęs žaidėjas daro naują ėjimą pagal tą pačią taisyklę – visos kortos turi būti vienos spalvos.

Žaidimo tikslas – surinkti paimtuose kirčiuose 31 akį ir paskelbti Burą. Kuris pirmasis tai padaro, laimi padalijimą, o kartu ir visą banką. Jeigu paaiškėja, kad žaidėjas 31 akies dar nesurinkęs, jis deda į banką trigubai, ir visi tęsia žaidimą, kol pagaliau kuris nors surenka 31 akį.

Padalijimą laimi ir tas žaidėjas, kuris, atėjus eilei daryti ėjimą, turi tris kozirius. Jis tokiu atveju ėjimo nedaro, o tik parodo kitiems šias kortas.

Padalijimų skaičius nereglamentuojamas.

Teksto autorius: ALBINAS BORISEVIČIUS