Kortų žaidimo „Burmistras“ taisyklės

Taip pat senovinis lietuvių žaidimas 24 kortų kalade dviem žaidėjams. Šiuo metu praktiškai išnykęs. Kortų rangų eilė įprastinė. Žaidžiant būtina dėti į kirtį paeitos spalvos kortą, o neturint – koziriuoti.

Žaidime yra du etapai: kandidato į burmistrus išaiškinimas ir burmistro rinkimas.

Pirmajame etape dalijama taip: abiem žaidėjams duodama po dvi, po to po tris kortas, iš viso po penkias. Viena korta atverčiama ir pusiau pridengiama neišdalintomis. Ji rodo kozirių spalvą. Neišdalintos kortos tame padalijime nenaudojamos.

Žaidimo tikslas – kuo greičiau paimti dešimt kirčių ir tapti kandidatu į burmistrus. Pirmąjį ėjimą daro dalijusiojo varžovas, o toliau – kirtį paėmęs žaidėjas. Dalijantieji keičiasi paeiliui.

Kai tik kuris nors žaidėjas paima dešimtąjį kirtį, jis tampa kandidatu į burmistrus. Kandidatas sumaišo kortas ir dalija jas antrajam etapui – burmistro rinkimams. Varžovui, kuris dabar vadinamas rinkėju, kandidatas duoda penkias kortas, o sau – dešimt ir taip pat atverčia kozirius rodančią kortą. Po to iš gautų dešimt kortų penkias nereikalingas atideda į šalį, pasilikdamas rankoje tik likusias penkias.

Tuomet rinkėjas daro iš eilės penkis ėjimus, nepaisant to, kad šias kortas kerta kandidatas į burmistrus. Šis, norėdamas tapti burmistru ir laimėti partiją, privalo visas penkias kortas nukirsti. Jeigu bent vienos kortos nenukerta, laikoma, kad jis rinkimus pralaimėjo, ir žaidžiama vėl kaip pradžioje, abu žaidėjai taškus pradeda skaičiuoti nuo nulio.

Dažniausiai žaidžiama tol, kol kuris nors žaidėjas pagal susitarimą tampa burmistru tris ar penkis kartus.

Teksto autorius: ALBINAS BORISEVIČIUS