Kortų žaidimo „Imperialas“ taisyklės

Yra žinių, jog „Imperialas“ buvo vienas iš labiausiai mėgstamų XVI amžiaus žaidimų Vakarų Europoje, o Prancūzijos pietuose jis populiarus ir dabar.

Gali žaisti 2 arba 4 žaidėjai 32 kortų kalade ir 3 žaidėjai 36 kortų kalade. Kortų rangų eilė: vyriausia korta – karalius, po to – dama, valetas, tūzas, dešimtakė, devynakė ir t. t. iki šešakės. Kortų vertė: tūzas – 11 taškų, karalius, dama ir valetas – po 10, akinės kortos – pagal akių skaičių.

Dar žaidimui reikalingi 6 žetonai ir 6 figūrėlės (monetos, sagos, kitos spalvos žetonai ir pan.). Žetonai vadinami punktais, o figūrėlės – imperialais. Punktus ir imperialus žaidėjai padeda šalia savęs ant stalo iš kairės pusės, o žaidimo metu iškovotus punktus ir imperialus perstumia į dešinę.

Imperialus galima laimėti:

a) sudarius tam tikras kortų kombinacijas;

b) surinkus 6 punktus, kurie pakeičiami vienu imperialu.

Kortų kombinacijos, už kurias žaidėjai gauna imperialus:

a) kozirinis imperialas (dvigubas imperialas, jį turintis žaidėjas perstumia į dešinę iškart du imperialus) – susideda iš kozirių spalvos karaliaus, damos, valeto ir dešimtakės;

b) paprastasis imperialas – susideda iš bet kurios kitos spalvos karaliaus, damos, valeto ir dešimtakės (jo vertė – 1 imperialas);

c) baltasis imperialas – susideda vien tik iš raudonų spalvų kortų, t. y. kai žaidėjas neturi rankoje nė vienos vynų ir kryžių kortos; toks imperialas vertinamas dvigubai (49 iliustr.);

d) figūrinis imperialas – susideda iš keturių vienvardžių vadinamųjų privilegijuotųjų kortų: karalių, damų, valetų, tūzų arba septynakių. Žaidžiant trise 36 kortų kalade, privilegijuotoji korta taip pat yra šešakė.

Kaip jau minėta, žaidimo metu galima surinkti 6 punktus, kurie pakeičiami vienu imperialu, kas gerokai pagreitina žaidimą.

Prieš žaidimą susitariama, kokia vieno imperialo vertė.

Dalijama po dvi, tris ar keturias kortas. Žaidžiant dviese ar trise, kiekvienas gauna po 12 kortų, Žaidžiant keturiese – po 8. Žaidžiant dviese, dvidešimt penktoji iš eilės korta atverčiama ir padedama ant likusiųjų neišdalintų kortų, ši korta rodo kozirių spalvą. Žaidžiant trise ar keturiese, kozirių spalvą rodo paskutinioji dalijančiojo žaidėjo korta.

Pirmoji žaidimo fazė – imperialų ir punktų skaičiavimas. Žaidėjai, kurie iš turimų rankose kortų gali sudaryti imperialus, perstumia į dešinę atitinkamą figūrėlių-imperialų kiekį. Po to šiame padalijime gavę imperialą žaidėjai susiskaičiuoja privilegijuotųjų kortų taškus. Jei imperialo negauna nė vienas, taškus skaičiuoja visi.

Jeigu kuris nors žaidėjas turi daugiau taškų negu dalijantysis, gauna 1 punktą. Jeigu taškų turi po lygiai keli žaidėjai, punktą gauna tik pirmasis iš eilės.

Antroji žaidimo fazė – kirčių ėmimas. Pradeda Pirmasis, o po to ėjimą daro kirtį paėmęs žaidėjas. Privaloma į kirtį dėti paeitos spalvos kortą, o neturint – koziriuoti. Daugiausia kirčių paėmęs žaidėjas gauna po 1 punktą už kiekvieną paimtą kirtį, pradedant septintuoju. Jei keli žaidėjai paima po lygiai kirčių, punkto negauna niekas. Jei kuris nors žaidėjas negauna nė vieno kirčio, netenka visų iki tol turėtų punktų, t. y. turimi punktai perstumiami atgal į kairę pusę, o visi jo varžovai gauna po 2 imperialus. Surinkęs 6 punktus žaidėjas juos perstumia į kairę, o į dešinę perstumia vieną imperialą.

Dažniausiai žaidžiama tol, kol kuris nors žaidėjas laimi visus šešis imperialus. Jis ir tampa nugalėtoju.

Teksto autorius: ALBINAS BORISEVIČIUS