Kortų žaidimo „Kopėčios“ taisyklės

Individualus, kirtinis, kozirinis žaidimas, sukurtas 1980 m. Gali žaisti 3 žaidėjai 32 kortų kalade arba 4 – 36 kortų kalade. Kortų vyresnumas natūralus: vyriausia korta tūzas, po jo – karalius, dama, valetas, dešimtakė, devynakė, aštuonakė, septynakė ir šešakė. Žaidžiant privaloma dėti į kirtį paeitos spalvos kortos ir koziriuoti, jos neturint. Pirmasis pradeda, po to ėjimą daro kirtį paėmęs žaidėjas.

Žaidžiant trise, pirmos dvi kortos atverčiamos ant stalo, jos tame padalijime nereikalingos. Likusios kortos išdalijamos visos, dalijant po dvi, iš viso kiekvienam žaidėjui po 10. paskutinė dalijančiojo korta parodoma visiems, ji rodo kozirių spalvą.

Žaidžiant keturiese, visi gauna po 9 kortas, atverstųjų ant stalo nėra. Ir šiuo atveju paskutinė dalijančiojo korta rodo kozirių spalvą.

Kiekvieno padalijimo tikslas panašus – paimti nustatytą kirčių skaičių, bet kiekviename padalijime šis skaičius skirtingas. Pirmajame padalijime žaidėjų tikslas – kirčių neimti, antrajame – paimti po vieną kirtį, trečiajame – po du ir t. t. iki paskutinio padalijimo, kuriame žaidžiant trise, reikia stengtis paimti visus dešimt kirčių (tai būna vienuoliktasis padalijimas), o žaidžiant keturiese – paskutiniame – dešimtajame padalijime reikia stengtis paimti visus devynis kirčius.

Suprantama, kadangi kiekviename padalijime paprastai būna 10 (arba 9) kirčiai, kai reikia paimti mažai – po vieną, du arba nė vieno, visuomet kažkas paima per daug, o kai reikia stengtis paimti daugiau – po keturis, po penkis ir t. t., kažkas paima per mažai.

Kai žaidėjas paima kirčių per daug ar per mažai, jis gauna tiek baudos taškų, kiek skiriasi imtinų ir faktiškai paimtų kirčių sumos, pvz., penktajame padalijime reikėjo paimti po 4 kirčius, o žaidėjas paėmė, tarkime, 2 arba 6, t. y. dviem per mažai arba dviem per daug. Abiem atvejais gauna po 2 baudos taškus, užrašoma žaidėjo skiltyje: -2.

Jeigu žaidėjas paima tiek kirčių, kiek reikėjo, gauna premijinius taškus, kurių skaičius priklauso nuo žaidimo lygio. Šių taškų apskaičiavimas pateikiamas lentelėje:

Sužaidus visus 10 (trise) ar 9 (keturiese) padalijimus, apskaičiuojama, kiek taškų surinko kiekvienas žaidėjas, o partijos rezultatai apskaičiuojami pagal šių taškų skirtumų sumą.

Tarkime, sužaidus partiją, žaidėjai surinko tokias taškų sumas: A žaidėjas -30, B -22, C -32 ir D +1.

A žaidėjas pralaimėjo 8 taškus žaidėjui B: -30 – (-22) = -8; laimėjo 2 taškus iš žaidėjo C: -30 – (-32) = +2; pralaimėjo 31 tašką žaidėjui D: -30 – 1 = -31. Iš viso: -8 + 2 – 31 = -37.

Lygiai taip pat apskaičiuojami ir likusiųjų žaidėjų taškai.

B žaidėjas laimėjo 8 taškus iš žaidėjo A: -22 – (-30) = +8; laimėjo 10 taškų iš žaidėjo C: -22 – (-32) = +10; pralaimėjo 23 taškus žaidėjui D: -22 – 1 = -23. Iš viso: 8 + 10 – 23 = -5.

C žaidėjas pralaimėjo 2 taškus žaidėjui A: -32 – (-30) = -2; pralaimėjo 10 taškų žaidėjui B: -32 – (-22) = -10; pralaimėjo 33 taškus žaidėjui D: -32 – 1 = -33. Iš viso: -2 – 10 – 33 = -45.

D žaidėjas laimėjo 31 tašką iš žaidėjo A: 1 – (-30) = +31; laimėjo 23 taškus iš žaidėjo B: 1 – (-22) = +23; laimėjo 33 taškus iš žaidėjo D: 1 – (-32) = +33. Iš viso: 31 + 23 + 33= +87.

Galutinis rezultatas: A = -37, B = -5; C = -45; D = +87.

Laimėtų ir pralaimėtų taškų sumos vienodos.

Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad sudėtinga apskaičiuoti partijos rezultatus, bet šiek tiek įgijus praktikos, paaiškėja, jog tai visiškai paprasta: imami skirtumai tarp žaidėjų surinktų taškų ir sudedami.

Teksto autorius: ALBINAS BORISEVIČIUS