Kortų žaidimo „Krepšinis“ taisyklės

Šis žaidimas priklauso autoriaus sukurtų žaidimų ciklui „Sportas“. Šio ciklo* žaidimuose, kiek tai leido autoriaus vaizduotė, imituojami kai kurių sporto žaidimų ar rungčių momentai, stengiantis tai pritaikyti kortoms. „Krepšinis“ sukurtas 1980 m.

* Šį ciklą sudaro daugiau kaip dešimt autoriaus sukurtų žaidimų sporto tema: „Tinklinis“, „Futbolas“, „Alpinizmas“, „Šuolis į aukštį“...

Žaidžiama dviese 32 kortų kalade. Kortų rangų eilė įprastinė – nuo tūzo iki septynakės. Žaidžiant privaloma dėti į kirtį paeitos spalvos kortą, o neturint reikiamos spalvos – koziriuoti.

Dalijantysis turi teisę pažiūrėti apatinę perkeltos kaladės kortą. Jeigu ši korta žema – septynakė, aštuonakė ar devynakė, jis turi teisę pareikalauti, kad kaladė būtų perkelta iš naujo tiek kartų, kad paskutinioji korta būtų aukštesnė už devynakę. Išdalijama visa kaladė, dalijant po dvi kortas, paskutinė kaladės korta atverčiama. Ji rodo kozirių spalvą ir atitenka dalijančiajam. Dalijantieji keičiasi paeiliui.

Tad abu žaidėjai gauna po 16 kortų, ir jau žaidimo pradžioje abu žino, kokias kortas turi varžovas. Dėl šios priežasties jie gali mintyse išnagrinėti galimus žaidimo variantus ir pasirinkti sau tinkamiausią.

Žaidimo tikslas – paimti kuo daugiau kirčių. Ėjimą galima daryti viena arba dviem vienos spalvos kortomis.

Jeigu žaidėjas daro ėjimą dviem kortomis, ir varžovas nė vienos nenukerta, kirtis atitenka ėjimą dariusiajam žaidėjui. Jei varžovas abi kortas nukerta, jis ima kirtį. Toks kirtis, kai abi kortos arba nukertamos, arba abi nenukertamos, vertinamas 3 taškais (kaip tikrame krepšinyje – tritaškis metimas).

Jeigu žaidėjas daro ėjimą dviem kortomis, ir varžovas nukerta tik vieną, kirtis taip pat atitenka ėjimą dariusiajam žaidėjui ir vertinamas 2 taškais (kaip krepšinyje – paprastas metimas).

Jeigu žaidėjas daro ėjimą viena korta, tokio kirčio laimėtojas gauna 1 tašką (kaip krepšinyje – už baudos metimą).

Jeigu ėjimas daromas dviem kortomis, varžovas privalo dėti į kirtį taip pat dvi kortas, pagal galimybes atitinkančias paeitųjų kortų spalvą. Jei bent vienos reikiamos spalvos kortos neturi, privalo dėti kozirį. Pagrindinė tokio ėjimo taisyklė – norint paimti tritaškį kirtį, reikia nukirsti abi kortas. Jei bent viena nekertama, kirtis atitenka ėjimą dariusiajam žaidėjui.

Kad būtų patogiau įvertinti kiekvieno padalijimo rezultatą, paimtų kirčių kortos dedamos tam tikra tvarka, kaip parodyta piešinyje. Kirtis, už kurį žaidėjas gauna 3 taškus, dedamas nukreipiant jį galu į varžovą, dviejų taškų vertės kirtis dedamas skersai, o vieno taško vertės kirtis – nukreipiant į save:

Pateikiamame pavyzdyje žaidėjas A yra paėmęs tris kirčius – du „tritaškius“ ir „baudą“ – iš viso 7 taškus, o žaidėjas B – du „tritaškius“, du „dvitaškius“ ir vieną „baudą“ – iš viso 11 taškų.

Sužaidus padalijimą, suskaičiuojami taškai ir užrašoma. Piešinyje pavaizduotas rezultatas užrašomas pirmoje eilutėje – 7: 11. Žemiau rašomi tolesnių padalijimų rezultatai, pridėjus juos prie ankstesniųjų. Taip po antrojo padalijimo rezultatas galėtų būti, pvz., 20: 18, po trečiojo – 28: 28 ir t. t.:

Pirmą ėjimą daro dalijusiojo varžovas, bet skirtingai nuo daugumos žaidimų, „Krepšinyje“ kiekvieną kitą ėjimą daro ne kirtį paėmęs žaidėjas, o jo varžovas (kaip krepšinyje – po sėkmingo metimo kamuolys atitenka komandai, praleidusiai jį į savo krepšį). Ši taisyklė gerokai suvienodina abiejų žaidėjų galimybes laimėti padalijimą, net jeigu kuris nors gauna daug stipresnes kortas. Dažnai pavyksta išardyti galimus varžovo tritaškius ėjimus, paeinant viena tos spalvos korta, kai varžovas paima kirtį, ir ėjimo teisė pereina kitam žaidėjui.

Išimtis – jei kuris nors žaidėjas paima tris kirčius iš eilės, jis pagaliau gauna teisę pats daryti ėjimą (kaip krepšinyje – trijų sekundžių taisyklė; čia – vienas varžovas atiduoda per daug kirčių iš eilės ir praranda teisę daryti ėjimą). Toliau kirčių skaičiavimas vėl pradedamas iš naujo.

Padalijimų skaičius nustatomas burtų keliu prieš žaidimą. Kuris nors žaidėjas ištraukia iš kaladės pirmą pasitaikiusią kortą, pagal kurią iš lentelės nustatomas padalijimų skaičius.

Partiją (rungtynes) laimi žaidėjas, kuris per iš anksto nustatytą padalijimų skaičių paimtuose kirčiuose surenka daugiau taškų už varžovą. Jeigu rungtynės baigiasi lygiosiomis, papildomai žaidžiama tiek padalijimų (krepšinyje – pratęsimų po 5 minutes), kiek jų reikia laimėtojui išaiškinti.

Teksto autorius: ALBINAS BORISEVIČIUS