Kortų žaidimo „Orijos romis“ taisyklės

Kaip ir visi šio tipo žaidimai, pagrįstas tam tikrų kombinacijų sudarymu ir jų paskelbimu, t. y. atvertimu ant stalo.

Gali žaisti 2-6 žaidėjai. Naudojama dviguba 52 kortų kaladė su 4 ar 6 džokeriais (108 arba 110 kortų).

Dalijama po dvi kortas, iš viso kiekvienam po 16. Likusios kortos – uždarasis fondas. Dalijantieji keičiasi paeiliui.

Žaidimo tikslas – paskelbti kuo didesnio kortų skaičiaus spalvų sekvencijas, t. y. iš eilės einančias vienos spalvos kortas. Už paskelbtas šias kombinacijas skiriami premijiniai taškai pagal į jas įeinančių kortų skaičių.

Padalijus kortas, žaidėjai gali iškart gauti pirmines premijas (sakoma – varžosi dėl premijų) už jau turimus rankoje spalvų ketvertus. Ketvertą sudaro bet kurios vienos spalvos kortos, bet tokioje kombinacijoje negali būti dviejų absoliučiai vienodų kortų, pvz., vynų ketverte – dviejų vynų karalių. Pirmiausia varžomasi dėl premijos už vynų spalvos ketvertą, po to iš eilės – už širdžių, būgnų ir kryžių.

Kortos įvertinamos: džokeris – 15 akių, tūzas – 11, figūros – po 10, akinės kortos – pagal akių skaičių. Jeigu ketverte yra trijų ar keturių kortų sekvencija, už kiekvieną sekvencijos kortą papildomai skiriama po 10 akių, t. y. 30 arba 40 atitinkamai. Kortų vertė yra svarbi tik varžantis dėl pradinių premijų.

Žaidėjai susitvarko kortas, ir visi, kurie gali ir nori, atverčia po keturias vynų spalvos kortas. 40 taškų premiją gauna tas žaidėjas, kurio ketverto kortų akių suma yra didžiausia, įskaitant ir papildomas akis už trijų ar keturių kortų sekvenciją. Pvz., kortų ketverto, sudaryto iš ♠8, ♠6, ♠5 ir ♠2, vertė – 21 akis; ketverto ♠D, ♠V, ♠10 ir ♠2 vertė – 32 akys ir dar 30 akių už tris sekvencijos kortas, tad iš viso – 62 akys ir pan. Vertingiausio ketverto savininkas iškart užsirašo taškus. Šiame pavyzdyje vertingesnis yra antrasis ketvertas, ir jo savininkas gautų 40 taškų premiją.

Premiją už spalvą gauna tik vienas žaidėjas, todėl tie, kurie mano, kad jų ketvertai per silpni varžytis dėl premijos, gali kortų ir neatversti.

Jeigu į premiją už spalvą pretenduoja keli žaidėjai, atvertę vienodos vertės spalvos ketvertus, premija jiems padalijama po lygiai, o nesidalijanti liekana dingsta.

Aštuonios vienos spalvos kortos sudaro dvigubą ketvertą, dvylika kortų – trigubą, šešiolika – keturgubą. Į bet kurią šių trijų kombinacijų gali įeiti ir dvi absoliučiai vienodos kortos: du karaliai, dvi triakės ir pan.

Jeigu padalijus kortas kuris nors žaidėjas atverčia dvigubą, trigubą ar keturgubą ketvertą ir su tokia kombinacija laimi varžymąsi, premija už šias kombinacijas atitinkamai – 160, 360 ir 640 taškų. Suprantama, tokio ketverto savininkas turi daug daugiau galimybių gauti premiją už spalvos ketvertą, negu tas, kuris turi tik keturias kortas.

Žaidėjas, kuriam iki dvigubo, trigubo ar keturgubo ketverto trūksta nedaug kortų, gali rizikuoti ir paimti iš uždarojo fondo (sakoma – pripirkti) atitinkamai 1, 3 ar 6 kortas. Šios kortos kol kas į ranką neimamos. Žaidėjas jas pažiūri ir pasideda užverstas ant stalo. Iš pripirktų kortų paimti į ranką galima tik reikiamos spalvos kortas, šiuo atveju – vynus, kurie iškart pridedami prie šios spalvos kortų iš rankos ir atverčiami ant stalo. Privaloma atversti visą kombinaciją – 8, 12 ar 16 kortų – priklausomai nuo to, kiek kortų žaidėjas pripirko: pripirkęs 1 kortą, turi atversti 8 vienos spalvos kortas, o pripirkęs 3 ar 6 – atitinkamai 12 ar 16.

Jeigu lauktoji kombinacija atverčiama, ir joje yra daugiausiai akių iš visų atverstų kombinacijų, žaidėjas gauna atitinkamą premiją – 160, 360 ar 640 taškų.

Bet jeigu pripirkęs kortas žaidėjas negali sudaryti lauktojo ketverto, jis priverstas atversti mažesnį. Jeigu atverstas ketvertas yra stipriausias iš visų, premija mažesnė: už paprastą ketvertą – 20 taškų, už dvigubą – 80, už trigubą – 180. Be to, nesudaręs lauktos kombinacijos žaidėjas privalo padėti į atvirąjį fondą tiek kortų, kiek pripirko iš uždarojo. Galima padėti ir pripirktąsias kortas, ir kortas iš rankos. Padedamų kortų eilės tvarka nereglamentuojama.

Jeigu žaidėjas sudaro lauktą kombinaciją, gali paimti į ranką visas pripirktas kortas ir vėliau panaudoti jas kitoms kombinacijoms sudaryti. Tokiu atveju dėti į atvirąjį fondą nereikia.

Kai paaiškėja premijos už vynų spalvą laimėtojas, ši premija jam užrašoma, žaidėjai pasiima kortas atgal į rankas, ir ta pačia tvarka varžomasi dėl premijų už kitas spalvas. Premijų dydžiai tokie pat.

Prieš pasinaudodamas papildomo pripirkimo galimybe, žaidėjas turi gerai pagalvoti, kurią spalvą verta mėginti prailginti, kadangi tai daryti galima tik vieną kartą. Nepanaudojus pripirktų kortų vienai spalvai, jų negalima naudoti kitai. Kaip minėta, tokiu atveju žaidėjas privalo padėti kortas į atvirąjį fondą.

Džokerį galima panaudoti vietoj bet kurios reikalingos kortos. Žaidėjas privalo iškart nuspręsti, kurioje spalvoje jis bus panaudotas, nes atversto ant stalo džokerio imti atgal į ranką negalima tol, kol nepaaiškėja visų keturių premijų už spalvas laimėtojai, ir nesvarbu, ar kombinacija su panaudotu džokeriu pelnė premiją, ar ne.

Jeigu kuris nors žaidėjas gali iškart atversti keturis visų spalvų ketvertus, nepripirkęs nė vienos kortos, jis gauna 640 taškų premiją kaip už 16 kortų spalvą. Tokiu atveju dėl premijų už spalvų ketvertus nesivaržoma.

Jeigu žaidimo pradžioje, net ir pripirkus kortų, nė vienas žaidėjas negauna premijos už kurią nors spalvą, sakykim, nė vienas neturi keturių būgnų, šią premiją vėliau gauna tas, kuris žaidimo metu pirmas paskelbia tokį ketvertą, bet premija mažesnė – 20 taškų.

Išsivaržius pirmines premijas, prasideda žaidimas. Žaidėjai pasiima nuo stalo visas savo kortas (ir džokerius taip pat). Bet kurį spalvų ketvertą žaidėjai gali savo nuožiūra išardyti ir kortas panaudoti bet kurioje kitoje kombinacijoje.

Tolesnis žaidimo tikslas – sukomplektuoti ir paskelbti kuo ilgesnes visų spalvų sekvencijas, jeigu įmanoma, stengiantis surinkti visas 13 kiekvienos spalvos kortas, pradedant dviake, baigiant tūzu. Galima paskelbti trijų spalvų sekvencijas, vėliau jas papildant tinkamomis kortomis. Galima sujungti kelias sekvencijas į vieną, bet tokioje kombinacijoje neturi būti dviejų absoliučiai vienodų kortų, net džokerių. Išimti kortą iš jau paskelbtos ant stalo kombinacijos negalima. Kortas galima dėti tik prie savų skelbimų.

Džokeriu galima pakeisti bet kurią reikalingą kortą tiek savo, tiek varžovų paskelbtose kombinacijose. Galima ir savo korta pakeisti džokerį, esantį paskelbtoje kombinacijoje, bet, aišku, keičianti korta privalo užimti savo vietą sekvencijoje.

Jeigu sekvencijoje nėra džokerio, tokia sekvencija vadinama gryna, jei bent vienas džokeris yra – negryna. Grynosios sekvencijos vertingesnės. Pateikiame sekvencijų įvertinimo lentelę:

Žaidėjai paeiliui ima po vieną kortą iš uždarojo fondo, po to vieną nereikalingą padėdami į atvirąjį. Kol korta į atvirąjį fondą nepadėta, kitas žaidėjas imti kortos neturi teisės.

Jeigu paimta korta tinkama iškart pridėti prie savo skelbtos sekvencijos, jeigu ja galima pakeisti džokerį paskelbtoje kombinacijoje, jei ši korta – džokeris, kuris čia pat pakeičiamas kita korta ir kuri vėl, savo ruožtu, kur nors iškart panaudojama, visa tai žaidėjas gali daryti ir imti dar vieną kortą iš uždarojo fondo, kol jau negali atlikti daugiau jokių manipuliacijų. Tuomet deda kortą į atvirąjį fondą, ir toliau ėjimą daro kitas žaidėjas.

Galima imti ir atvirojo fondo viršutinę kortą, panaudojant ją pagal tas pačias taisykles, o jei po ja gulinti kortas taip pat tinka, ją taip pat galima imti ir t. t.

Žaidžiama tol, kol baigiasi uždarasis fondas, ir po to jau nė vienas žaidėjas negali atlikti jokių manipuliacijų, jokių kortų keitimo ar skelbimo.

Jeigu pasibaigus padalijimui, žaidėjas turi paskelbęs dvi bet kurias trylikos kortų sekvencijas, papildomai gauna 200 taškų, jei tris – 500 taškų, jei keturias – 1000. Nesvarbu, ar šios sekvencijos grynos, ar ne.

Jeigu padalijimo pabaigoje žaidėjui lieka kortų, neįeinančių nė į vieną sekvenciją, už kiekvieną tokią kortą žaidėjas gauna po 10 baudos taškų.

Jeigu padalijimo pabaigoje žaidėjas turi kurios nors spalvos trijų kortų sekvenciją, bet neturi ketvirtos tos spalvos kortos, gauna 50 baudos taškų.

Jeigu padalijimo pabaigoje žaidėjas turi keturias ar daugiau kurios nors spalvos kortas, bet neturi tos spalvos jokios sekvencijos, gauna 100 baudos taškų.

Jeigu padalijimo pabaigoje žaidėjas neturi nei keturių kurios nors spalvos kortų, nei tos spalvos sekvencijos, gauna 200 baudos taškų.

Jeigu padalijimo pabaigoje žaidėjas neturi nė vienos kurios nors spalvos kortos (džokeriu pakeisti negalima), gauna 300 baudos taškų.

Jeigu padalijimo pabaigoje žaidėjas turi dvi absoliučiai vienodas kortas, išskyrus džokerius, ir bent viena jų nepanaudota sekvencijoje, gauna 200 baudos taškų.

Partiją laimi tas, kuris pirmas surenka 3000 taškų.

Teksto autorius: ALBINAS BORISEVIČIUS