Kortų žaidimo „Velnio ratas“ taisyklės

Žaidimas sukurtas 1989 m. Gali žaisti 2-6 žaidėjai 52 kortų kalade. Kiekvienam padalijama po 5 kortas, dar viena korta atverčiama ant stalo, tai yra startinė korta. Likusios kortos – uždarasis fondas. Kortų spalva šiame žaidime jokios reikšmės neturi.

Pagal vertę kortos skirstomos į tris grupes.

A grupė – tūzai, karaliai, damos ir valetai.

B grupė – nuo dešimtakės iki šešakės.

C grupė – nuo penkakės iki dviakės.

Atskirose grupėse kortų vyresnumas yra natūralus, pvz., karalius vyresnis už damą ir valetą, aštuonakė vyresnė už septynakę ir šešakę, penkakė – vyriausia C grupės korta.

O štai grupės sudaro uždarą vadinamąjį „velnio ratą“: visos A grupės kortos yra vyresnės už visas B grupės kortas, šios, savo ruožtu, vyresnės už visas C grupės kortas, o visos C grupės kortos yra vyresnės už visas A grupės kortas. Tad kiek neįprasta: tarkime, triakė yra vyresnė už tūzą ar valetą…

Padalijus kortas, Pirmasis „ima sukti velnio ratą“: jis deda vieną kortą ant startinės kortos. Dedamoji korta būtinai turi būti vyresnė. Ji gali būti ir tos pačios grupės, ir vyresnės. Taip, tarkime, ant startinės triakės galima padėti bet kurią iš šių kortų: keturakę, penkakę (C grupės vyresnės kortos) arba bet kurią nuo šešakės iki dešimtakės. Bet negalima dėti nei valeto, nei damos, nei karaliaus, nei tūzo (A grupės kortos).

Kai žaidėjas padeda kortą, kitas žaidėjas, savo ruožtu, privalo padėti vyresnę kortą už ką tik padėtąją.

Taip žaidžiama ratu, kiekvienas privalo permušti padėtąją kortą. Kas permušti negali ar nenori, privalo paimti vieną kortą iš uždarojo fondo. jei ir paimtos kortos į atvirąjį fondą nededa, praleidžia ėjimą.

Padalijimą laimi tas žaidėjas, kuris pirmas padeda ant stalo visas savo kortas. Jis gauna tiek taškų, kiek kortų tuo momentu turi likusieji žaidėjai iš viso. Jie daugiau kortų tame padalijime dėti jau neturi teisės, ir kiekvienas gauna tiek baudos taškų, kiek turi kortų. Laimėtojo ir pralaimėjusiųjų taškų sumos turi sutapti, t. y. kiek laimėtų taškų, tokia likusiųjų žaidėjų baudos taškų suma.

Partiją sudaro 10 padalijimų. Laimi tas, kuris turi daugiausiai premijinių taškų. Jei pretendentų į nugalėtojus keli, surinkę po lygiai taškų, žaidžiama dar tiek padalijimų, kiek reikia išaiškinti nugalėtojui. Kadangi žaidėjai gauna ir premijinius, ir baudos taškus, po kiekvieno padalijimo situacija gali kardinaliai pasikeisti, ir, tarkime, po 9 padalijimų baudos taškų turintis žaidėjas, laimėjęs paskutinįjį padalijimą, realiai gali pretenduoti į nugalėtojus.

Teksto autorius: ALBINAS BORISEVIČIUS