Pasjansas „Napoleono kapas“

(Dviguba – 104 kortų kaladė)

Šis pasjansas dar žinomas „Rūsio“ pavadinimu. Jis yra vienas žinomiausių klasikinių grand-pasjansų. Sėkmė priklauso daugiau nuo palankaus kortų išsidėstymo, negu nuo žaidėjo sugebėjimo logiškai mąstyti.

Abi 52 kortų kaladės sumaišomos į vieną.

Iš pradžių padedamos keturios šūsnys kortų, po 11 kiekvienoje. Šios kortos dedamos užverstos ir pakaitomis sukryžiuojamos. Tai yra vadinamosios rūsio sienos. Likusios kortos – rezervas, jos padedamos ant stalo.

Kiekvienos sienos viršutinės kortos atverčiamos ir padedamos šalia sienų rūsio išorėje. Tai yra pagalbinės kortos. Po to atverčiamos kiekvienos sienos kitos viršutinės kortos ir padedamos ant sienų. Tad turime iš viso aštuonias atverstas kortas. Jeigu iš šių kortų yra bent vienas karalius, jis padedamas rūsio išorėje įstrižai, galu į vidurį. Jeigu yra keli karaliai, jie padedami skirtinguose kampuose. Tai yra bazinės kortos. Trūkstamų spalvų karaliai i bazines vietas padedami vėliau, dėliojant pasjansą. Baziniai karaliai būna keturi, visi skirtingų spalvų.

Jeigu tarp atverstųjų kortų yra vienas ar keli tūzai, kuris nors iš jų pagal žaidėjo pageidavimą padedamas rūsio centre. Toks pradinis kortų išdėstymas, kai dar neatverstos sienų viršutinės kortos, parodytas 81 iliustr.

Pasjanso tikslas – surinkti kortų šeimynas ant bazinių karalių žemėjančia tvarka, pradedant dama, toliau dedant valetą ir t. t. iki tūzo. Ant tūzo vėl dedamas atitinkamos spalvos karalius, po to – vėl dama ir t. t. Tad galutinis tikslas – keturios skirtingų spalvų šūsnys po 26 kortas.

Dėliojant naudojamos visos kortos: rezervas, sienos, pagalbinės kortos ir papildomos iš rūsio.

Viršutines atverstąsias sienų kortas ir viršutines pagalbines galima padėti ant atitinkamos spalvos bazinių kortų žemėjančia tvarka, ant pagalbinių kortų rūsio išorėje (pagal spalvą, augančia tvarka) ant tūzo rūsio centre (pagal spalvą, augančia tvarka). Iš pagalbinių šūsnių į rūsį galima perkelti visą seriją, jei tai įmanoma.

Pvz., rūsyje atverstas būgnų tūzas, o kurioje nors pagalbinėje šūsnyje ant būgnų dviakės padėtos dar ir triakė bei keturakė. Visas šias tris būgnų kortas galima perkelti ant būgnų tūzo. Kai paimamos visos kurios nors pagalbinės šūsnies kortos ir perkeliamos kitur, viršutinė atitinkamos sienos korta perkeliama į pagalbinę vietą, ir atverčiama kita viršutinė sienos korta. Ant sienų kortų dėti negalima. Jeigu kur nors perkeliama paskutinė sienos korta, taip ir lieka.

Iš rūsio perkelti kortas galima tik ant bazinių. Jei kartu perkeliamas ir tūzas, į laisvą vietą galima padėti kitą tūzą ir t. t.

Kai jau nė vienos kortos negalima niekur perkelti pagal taisykles, atverčiamos penkios rezervo kortos ir padedamos atskira eile. Toliau galima šias kortas naudoti, jų perkėlimą kombinuojant su kitomis atverstomis kortomis nuo sienų, o taip pat pagalbinėmis bei rūsio kortomis. Taip formuojamos penkios papildomų kortų šūsnys.

Kai vėl neįmanoma perkelti jokių kortų, atverčiamos dar penkios rezervo kortos ir padedamos į šias papildomas šūsnis. Jei tenka padėti vieną ant kitos, perkelti kur nors pagal taisykles galima tik viršutiniąsias kortas ir tik po to gulinčias po apačia. Taip ilgainiui atverčiamos visos rezervo kortos. Papildomose šūsnyse paprastai labai greitai kortų kiekis tampa nevienodas: gali būti 12 kortų ar net nė vienos.

Kai jau ir vėl visos dėliojimo galimybės pasibaigia, papildomos šūsnys sudedamos iš eilės viena ant kitos jų nemaišant, apverčiamos, ir atverčiamos panašiai kaip pradžioje, bet ne penkios, o tik keturios. Dėl to, kad jos nemaišomos, atverčiamosios kortos išsidėsto kitaip, ir dažnai vėl atsiranda galimybė tęsti dėliojimą.

Išnaudojus visas galimybes dar kartą, likusios nepanaudotos papildomos kortos vėl sudedamos į krūvą ir atverčiamos trys, po to dvi, po to – tik viena.

Jeigu pavyksta surinkti ant bazinių visas keturias dvigubas šeimynas, pasjansas išėjo.

Teksto autorius: ALBINAS BORISEVIČIUS