Pasjansas „Pilstymas“
(Dvi 52 kortų kaladės)
Tai visoje Europoje plačiai paplitęs pasjanso variantas dviem žaidėjams. Pagrindinis tikslas – surinkti spalvų šeimynas ant bazinių kortų, bet čia prisideda varžybinis momentas, tai suteikia pasjansui tikro žaidimo požymių, ir jis yra savotiškai įdomus.
Kiekvienas žaidėjas žaidžia atskira 52 kortų kalade. Kaladės sumaišomos, duodamos perkelti varžovui ir padedamos ant stalo užverstos. Šios kaladės vadinamos asmeniniais rezervais. Abu žaidėjai paima nuo asmeninių rezervų viršaus po 13 kortų ir užverstas padeda jas ant stalo vieną ant kitos. Tokia 13 kortų šūsnis vadinama sandėliu. Po to atverčia dar po keturias asmeninių rezervų kortas ir padeda ant stalo taip, kad jos beveik liestųsi galais, dėdami į dvi lygiagrečias eiles po 4 kortas. Atverstosios 8 kortos vadinamos pagalbinėmis. Tarp šių eilių turi tilpti dar dvi tokios pačios eilės. Į tarpą dedami žaidimo eigoje rasti tūzai, kurie vadinami bazinėmis kortomis.
Viršutinė sandėlio korta atverčiama ir padedama ant jo. Žaidimą pradeda žaidėjas, kurio atverstoji korta vyresnė.
Pradedantysis ima viršutinę asmeninio rezervo kortą, pažiūri ją ir gali žaisti pagal šias taisykles:
a) žaidimo metu rastus tūzus reikia padėti į bazinių kortų eilę bet kuria tvarka, o vėliau ant šių tūzų padėti atitinkamos spalvos kortų šeimyną augančia linija: dviakę, triakę ir t. t. iki karaliaus; kortos, padėtos ant bazinių, iki padalijimo pabaigos neliečiamos; pagal šią taisyklę galima dėti kortas ir ant savo, ir ant varžovo bazinių kortų;
b) ant kiekvienos pagalbinės kortos galima padėti kitą kortą žemėjančia linija, keičiant spalvą: ant raudonos kortos – juodą, ant juodos – raudoną, pvz., ant ♥6 galima padėti ♠5 ar ♣5; pagalbinės kortos dedamos taip, kad tik iš dalies pridengtų viena kitą ir bet kuriuo momentu būtų matomos visos; paskutinę pagalbinę kortą, kuri nėra pridengta kita korta, galima perkelti pagal taisykles į kitą vietą, kai ateina eilė daryti ėjimą;
c) galima perkelti atverstąją sandėlio kortą, kur leidžia taisyklės, ir kur tai yra tikslinga; čia pat atverčiama kita sandėlio korta; į savo sandėlį kortų dėti negalima, jam pasibaigus, laisva vieta lieka neužimta;
d) orientuojantis į pažiūrėtą viršutinę asmeninio rezervo kortą, kurią taip pat galima padėti pagal taisykles arba ant bazinių kortų, arba ant pagalbinių, žaidėjai planuoja savo žaidimą ir atlieka, jų nuomone, reikalingiausius kortų perkėlimus;
e) kortas, kurias galima perkelti, galima dėti į varžovo sandėlį ant atverstosios kortos, bet ši korta turi būti būtinai tos pačios spalvos kaip ir atverstoji (pvz., negalima dėti ant vynų kortos būgnų) ir turi sudaryti su šia korta porą, t. y. turi būti vienu laipsniu aukštesnė arba žemesnė, pvz., ant ♦10 galima padėti ♦9 arba ♦V; pagal šią taisyklę galima padėti kortą ir į varžovo fondą, kai jis suformuojamas;
f) galima dėti kortą ant varžovo bazinės kortos – kaip ir ant savosios – tik priešingos spalvos ir tik žemėjančia linija;
g) kai pasibaigia pagalbinė šūsnis, į jos vietą galima padėti bet kurią kitą kortą;
h) iš vienos pagalbinės šūsnies į kitą pagalbinę galima perkelti tik vieną kortą.
Tad pradedantysis daro tiek pakeitimų, perkėlimų, kiek tai įmanoma ir kiek jo nuomone reikalinga. Kiekviena paimta iš asmeninio rezervo korta gali būti čia pat kur nors padėta pagal taisykles, po to galima vėl imti kitą ar perkelti pagalbines kortas, sandėlio kortą ir pan. Kai žaidėjas visas manipuliacijas baigia ir paskutinės iš asmeninio rezervo paimtos kortos jau niekur pagal taisykles padėti negali, deda šią kortą atverstą šalia savo asmeninio rezervo, pradėdamas šia korta savo fondą. Vėliau ant šios kortos dedamos ir kitos niekur netinkančios kortos.
Neprivaloma atlikti visų įmanomų perkėlimų, jei žaidėjas mano, kad tai jam nenaudinga.
Kai žaidėjas padeda kortą į savo fondą, ėjimo teisė pereina varžovui, ir jis žaidžia lygiai taip pat. Kai ir jis padeda kortą į savo fondą, vėl ėjimą daro pirmasis žaidėjas ir t. t.
Kai žaidimo metu baigiasi kurio nors žaidėjo asmeninis rezervas, apverčiamas fondas, ir žaidžiama toliau.
Žaidžiama tol, kol kuris nors žaidėjas padeda ant bazinių kortų visas savo rezervo, fondo ir pagalbines kortas. Kuris pirmasis tai padaro, laimi.
Schemoje parodyta padėtis po žaidėjo A pirmojo ėjimo. Žaidėjas turi du bazinius tūzus, ant kryžių tūzo jau padėjęs kryžių dviakę. Padėta vynų septynakė ant pagalbinės būgnų aštuonakės ir varžovui – vynų valetas ant būgnų damos. Daugiau kortų perkelti žaidėjas negali, tad į fondą padėjo vynų triakę. Tiesa, jis galėtų savo vynų septynakę padėti ant varžovo širdžių aštuonakės, bet tai jam neduotų jokios naudos, kadangi žaidėjas B savo ėjimu tuoj pat šią septynakę padėtų atgal ant žaidėjo A būgnų aštuonakės.
Dabar žaidėjas B, pradėdamas savo ėjimą, galės padėti iš sandėlio kryžių triakę ant žaidėjo A bazinės kryžių dviakės. Jis kol kas savo bazinių kortų neturi.