Pasjansas „Šedevras“

Pasjansas „Šedevras“

(52 kortų kaladė)

Tai yra gan sudėtingas pasjansas, reikalaujantis iš dėliojančiojo atidumo, sugebėjimo numatyti kelis ėjimus į priekį, bet mėgstantiems loginius žaidimus jis turėtų patikti.

Iš kaladės išimami visi keturi tūzai ir atversti padedami stalo vidury vertikalia eile. Atverstos išdėliojamos ir visos likusios kortos, pirmiausia dedant po penkias vertikalias eiles iš abiejų pusių šalia tūzų (pažymėtos skaičiumi 1), po to šalia padėtųjų ir t. t., kaip parodyta schemoje. Pirmosiose keturiose eilėse iš abiejų pusių padedama po penkias kortas, paskutinėse – penktosiose – po keturias. Raide R pažymėta laisva vieta vadinama rūsiu arba rūsiu.

Knygos schema

Kortų eilės abipus tūzų sudaro pagrindines eiles, o kortos abipus rūsio – pagalbines.

Pasjanso tikslas – dėliojant kortas pagal tam tikras taisykles surinkti ant tūzų jų spalvų šeimynas, pradedant dviakėmis ir baigiant karaliais ar atvirkščiai – pagal dėliojančiojo norą. Jeigu ant vieno tūzo pradedama dėti nuo dviakės, tai ir ant kitų tūzų reikia pradėti taip pat nuo dviakės. Ir atvirkščiai – jei pradedama nuo karalių, tai ant visų tūzų pradedama taip pat vienodai.

Dėti ant tūzų galima tik vadinamąsias laisvąsias kortas. Laisvosios – pačios kraštinės visų eilių kortos. Tad pradiniu momentu yra 10 laisvųjų kortų.

Jeigu nė vienos laisvosios kortos negalima padėti ant tūzo, t. y. nė viena iš jų nėra dviakė ar karalius, reikia pamėginti pastarąsias išlaisvinti, trukdančias kortas perkeliant kitur. Laisvąsias kortas galima perkelti ant kitų laisvųjų kortų. Tai galima daryti, jeigu perkeliamoji korta – tos pačios spalvos ir yra vienu laipsniu aukštesnė ar žemesnė už tą, ant kurios perkeliama. Pvz., ant vynų septynakės galima perkelti vynų aštuonakę ar vynų šešakę, būgnų valetą galima perkelti ant būgnų dešimtakės arba būgnų damos ir pan. Galima perkelti, jeigu tinka pagal šią taisyklę, bet kurias laisvąsias kortas iš pagrindinių eilių ir iš pagalbinės, bet ant pagalbinės eilės laisvųjų kortų dėti negalima.

Jeigu perkeliamos visos penkios kortos iš kurios nors pagrindinės eilės, į tokią eilę galima perkelti bet kurią laisvą kortą iš kitos eilės. Padėtoji korta tampa tos eilės laisvąja korta. Jeigu perkeliama paskutinė pagalbinės eilės korta, į šią eilę dėti daugiau kortų negalima.

Rūsys reikalingas tam, kad kritišku atveju, kai jau nė vienos kortos negalima niekur perkelti pagal taisykles, į jį būtų galima laikinai padėti trukdančią tolesniam pasjanso sprendimui laisvąją kortą. Bet išimti iš rūsio galima tik tuomet, kai perkeliamos visos keturios kurios nors pagalbinės eilės kortos, t. y. kai ištuštėja viena iš pagalbinių eilių. Išėmus kortą iš rūsio, į jį galima laikinai padėti kitą trukdančią kortą ir t. t. Praktika rodo, kad tais atvejais, kai pavyksta perkelti visas keturias bent vienos pagalbinės eilės kortas ir išlaisvinti rūsyje esančią kortą, paprastai pasjansas išeina, t. y. po to jau beveik visada pavyksta perkelti laisvąsias kortas ant tūzų ir surinkti visas keturias šeimynas.

Gali pasirodyti, jog tokio pasjanso sprendimas – sunkus ir nesuprantamas, bet siūlome išnagrinėti pateikiamą pavyzdį, ir viskas taps aišku.

Tarkim, turime tokį kortų išsidėstymą (originalių kortų išdėstymas parodytas 79 iliustr.):

Knygos schema

Trumpa analizė rodo, kad karalius išlaisvinti bus lengviau, negu dviakes. Tad išspręskime pasjansą žemėjančia tvarka.

Širdžių karalių dedame ant širdžių tūzo. Sutrumpintai žymėkime taip: ♥K – ♥T. Toliau: ♦D – ♦V, ♣K – ♣T, ♦8 – ♦7, ♦K – ♦T, ♦D – ♦K, ♦V – ♦D, ♦10 – ♦V, ♦9 – ♦10, ♦8 – ♦9, ♦7 – ♦8, ♦6 – ♦7, ♦5 – ♦6. Kol kas viskas paprasta, būgnų šeimyna surinkta beveik visa. Bet ką daryti toliau? Pamėginkime išlaisvinti širdžių damą. Vynų keturakę padėkime į rūsį: ♠4 – R. Po to ♥7 – ♥8, ♥D – ♥K, ♥V – ♥D, ♥6 – ♥7, ♠10 – ♠V, ♣3 – ♣4, ♣6 – ♣5, ♥10 – ♥V. Jau visai neblogai: išlaisvinome vieną pagrindinę eilę, bet svarbiausia – pagalbinę, ir dabar jau galima paimti kortą iš rūsio. Bet kol kas to nereikia.

Į tuščią pagrindinę eilę būtų galima padėti trukdančią širdžių keturakę, bet prieš tai verta apversti vynų porą – dešimtakę su valetu, padedant į laisvą eilę dešimtakę, o ant jos valetą. Laisvą eilę ir vėl turėsime, o vynų valetą bus lengviau perkelti ant išlaisvintos vynų damos. Tad: ♣10 – LE, ♠V – ♠10, ir tik dabar ♥4 – LE! Toliau: ♠K – ♠T, ♠7 – ♠8, ♠D – ♠K, ♠V – ♠D. Ir vėl turime laisvą eilę. ♥6 – LE, ♥7 – ♥6, ♥8 – ♥9, ♥7 – ♥8, ♥6 – ♥7. Dabar jau nesunku išlaisvinti ir kryžių damą: ♠2 – LE, ♣7 – ♣6, ♣D – ♣K, ♣2 – LE, ♣3 – ♣2, ♣4 – ♣3, ♣V – ♣D, ♣10 – ♣V, ♣7 – LE, ♣6 – ♣7, ♣5 – ♣4, ♣6 – ♣5, ♣7 – ♣6, ♥2 – LE, ♥3 – ♥2, ♥4 – ♥3, ♣9 – ♣10, ♣5 – ♣6, ir surinkta visa širdžių šeimyna. Dabar jau turime tris laisvas pagrindines eiles, ir tolesnis pasjanso sprendimas nesudaro jokio vargo. Siūlome skaitytojams patiems jį užbaigti.

Galimas daiktas, kad pasjansas turi ir trumpesnį sprendimo kelią. Bet mūsų tikslas – parodyti, kaip jis dėliojamas. Pateiktas pavyzdys tik parodo tokio pasjanso dėliojimo principą.

Turint kelias kalades, galima surengti pasjanso sprendimo varžybas: ant atskirų stalų išdėlioti kortas taip, kad visur pradinės padėtys būtų vienodos. Keli žaidėjai vienu metu ieško kuo trumpesnio ir greitesnio sprendimo kelio. Kontroliuoti galima, užrašant kiekvieną kortos perkėlimą.

Grįžti į tinklaraštį

Rašyti komentarą