Pasjansas „Turkiška skarelė“

(52 kortų kaladė)

Šis pasjansas buvo žinomas dar XIX amžiaus pradžioje.

Atverstos kortos išdėliojamos penkiomis eilėmis po dešimt kortų kiekvienoje. Dvi paskutinės kortos padedamos šeštoje eilėje bet kuriame stulpelyje dėliojančiojo nuožiūra. Apatinė kiekvieno stulpelio korta vadinama laisvąja.

Tikslas – vienu ėjimu paimant nuo stalo dvi vienvardes laisvąsias kortas – išardyti skarelę, t. y. paimti nuo stalo visas kortas. Kortų spalva jokios reikšmės neturi.

Taisyklės labai paprastos, bet praktiškai tai padaryti yra nelengva. Tarkim, turime kortų išsidėstymą (80 iliustr.).

Pradėkime, pavyzdžiui, paimdami dvi damas, po to – dvi dešimtakes, dvi triakes, dvi aštuonakes. Visos šios kortos buvo laisvosios pradiniame išsidėstyme. Toliau galime paimti du išlaisvintus tūzus, po jų – dvi devynakes, dvi damas, dvi septynakes (septintasis stulpelis jau tuščias!). Vėl turime dvi dešimtakes, dvi dviakes, dvi penkakes ir... Pasirodo, viskas. Pirmojo stulpelio karalių imti negalima, nes tik vienas jų laisvas.

Tad gal vertėjo iš pradžių gerai pagalvoti ir pamėginti kitaip? Tarkim: paimkime dvi triakes, dvi damas, bet ne iš penktos ir šeštos eilės, o iš penktos ir ketvirtos, po to dvi dešimtakes – iš šeštos ir trečios, dvi aštuonakes, du tūzus, vėl dvi devynakes, dvi damas, dvi septynakes ir t. t.

Jeigu ir toks variantas užkliūva, verta ieškoti dar kitokio. Pradžiai rekomenduotume kortų nuo stalo neimti, o tik patraukti žemyn, paliekant jas ant stalo, kad būtų galima pastumti atgal į vietas, jei tektų ieškoti kitokio kelio.

Šiais laikais, plačiai paplitus personaliniams kompiuteriams, yra sukurta panašaus žaidimo programa, kur taip pat reikia panaikinti kraštinių kortų poras, siekiant jas visas „išimti“ iš monitoriaus ekrano.

Teksto autorius: ALBINAS BORISEVIČIUS