Romis ir jo variantai

Romis

Romis yra labai populiarus pasaulyje. Spėjama, kad jis kilęs XIX amžiuje iš Meksikos. Šiuolaikines taisykles pirmą kartą sudarė amerikietis T. Bekeris 1909 m.

Plačiąja šio žodžio prasme – romis yra didelė grupė žaidimų, įvairiose šalyse žaidžiamų panašiai. Beveik visuose šio tipo žaidimuose neišdalintos kortos užverčiamos ant stalo ir sudaro uždarąjį fondą. Dažniausiai viršutinė šio fondo korta atverčiama, tai startinė korta, o ant jos žaidėjai deda nereikalingas kortas, sudarydami atvirąjį fondą. Žaidėjas, kurio eilė daryti ėjimą, gali paimti vieną kortą iš uždarojo arba atvirojo fondų, stengdamasis sudaryti rankoje tam tikras kortų kombinacijas. Po to paprastai vieną kortą žaidėjas padeda į atvirąjį fondą.

Pagrindinės kombinacijos dažniausiai būna dvi: sekvencijos ir rinkiniai.

Sekvenciją sudaro trys ar daugiau vienos spalvos kortų, įprastine rangų eile einančių viena šalia kitos, pvz., širdžių 9, 10, V, D (sutrumpintai žymima 9-10-V-D); vynų T, K, D (T-K-D) ir pan. (29 iliustr.).

Rinkinį sudaro trys ar daugiau skirtingų spalvų vienvardžių kortų, pvz., trys damos, penki valetai, šešios triakės ir pan. (30 iliustr.).

Suprantama, žaidžiant vienguba kalade, šešių vienvardžių kortų būti negali, gi šiaip – trijų ar keturių kortų rinkinyje neturi būti dviejų absoliučiai vienodų kortų, išskyrus džokerius (31 iliustr.).

Įvairūs romio tipo žaidimai gali būti žaidžiami viengubomis ar dvigubomis 32, 36, 52 kortų kaladėmis, su džokeriais ar be jų.

Dažniausiai romio partiją laimi žaidėjas, kuris panaudoja kombinacijose – sekvencijose, rinkiniuose – visas savo kortas ir pirmas iš visų žaidėjų atverčia jas ant stalo, sakoma – paskelbia. Tad ir dedamos ant stalo kombinacijos vadinamos skelbimais.

Paprastai žaidėjas gali laisvai pasirinkti, kurią kortą imti – iš uždarojo fondo ar iš atvirojo. Nereikalinga korta visada padedama tik į atvirąjį. Dažniausiai, pasibaigus uždarajam fondui, apverčiamas atvirasis, ir žaidžiama toliau, bet yra variantų, kai tuo žaidimas ir baigiamas.

Pagal konkretaus žaidimo taisykles tūzai gali būti sekvencijoje arba tik kaip aukštos kortos (sekvencijoje T-K-D), arba tik kaip žemos (sekvencijoje T-2-3), arba kaip jungiančiosios (sekvencijoje 3-2-T-K-D).

Klasikinis romis

Tai vienas labiausiai mėgstamų variantų, Lietuvoje kai kur vadinamas „Telefonu“.

Klasikinis variantas žaidžiamas dviguba 52 kortų kalade su 4 ar 6 džokeriais. Gali žaisti 2-6 žaidėjai, kiekvienas individualiai. Visiems padalijama po 13 kortų, dalijant jas po vieną.

Kortų vertė: tūzas – 11 akių, jeigu aukštoje sekvencijoje (su karalium, dama), ir 1 akis, jeigu žemoje (su dviake, triake), karalius, dama ir valetas – po 10 akių, visos akinės kortos – pagal akių skaičių.

Žaidėjai paeiliui ima vieną kortą iš bet kurio fondo, nereikalingą po to padėdami į atvirąjį. Pasibaigus uždarajam fondui, jis apverčiamas, paliekant atverstą viršutinę kortą, ant kurios toliau dedamos kortos. Kai ateina eilė daryti ėjimą, žaidėjas, kurio visos kortos įeina į sekvencijas ar rinkinius, gali atversti šias kortas, tuo laimėdamas padalijimą. Sakoma – skelbia romį.

Žaidimo tikslas – kuo greičiau padėti ant stalo (sakoma – paskelbti) visas kortas, įeinančias į savas kombinacijas ar pridėjus jas prie varžovų paskelbtų kombinacijų.

Kai žaidimo metu kuris nors žaidėjas turi rankoje vieną ar kelias kombinacijas, kuriose kortų akių suma siekia 40, jis turi teisę visas šias kortas atversti ant stalo – paskelbti (32 iliustr.). Ši 40 akių pradinio skelbimo sąlyga netaikoma tolesniems šio žaidėjo skelbimams bei kortų pridėjimams prie kitų varžovų skelbimų. Kai tik kuris nors žaidėjas padeda ant stalo savo pradinį skalbimą, prie jo atverstų kortų gali pridėti savo kortas ir kiti žaidėjai, kai ateina eilė, jei, žinoma, tos kortos tinka. Sakykim, prie atverstos širdžių sekvencijos, susidedančios iš penkakės, šešakės, septynakės ir aštuonakės (5-6-7-8), bet kuris žaidėjas, atėjus eilei, gali pridėti širdžių keturakę ar devynakę, o taip pat ir kitas iš eilės kortas – devynakę su dešimtake ir valetu ir t. t. Arba, sakykim, prie trijų damų – širdžių, kryžių ir vynų galima pridėti būgnų damą, o kartu ir visas kitas. Dedant prie vienvardžių kortų rinkinių, būtina sąlyga: kol rinkinyje nėra visų keturių spalvų kortų, prie jo negalima pridėti besikartojančios spalvos kortos.

Džokeris gali būti naudojamas bet kurioje kombinacijoje vietoje bet kurios kortos. Jeigu tarp kurio nors žaidėjo paskelbtos kombinacijos kortų yra džokeris, tai tas pats ar kitas žaidėjas, atėjus eilei, gali šį džokerį pakeisti korta, vietoje kurios tas džokeris padėtas, ir po to paimtąjį džokerį naudoti savo nuožiūra. Pvz., paskelbta vynų spalvos sekvencija K-D-J-10-9; Žaidėjas, turintis ♠V, gali padėti jį į sekvenciją vietoje džokerio, o džokerį pasiimti (33 iliustr.).

Jei žaidėjas jau turi pradinį skelbimą, atėjus eilei, gali dėti kortas tiek prie savų skelbimų (ar skelbti naujus), tiek prie bet kurio varžovo skelbimų. Po to, kai žaidėjas paskelbia visas norimas kortas, ima vieną kortą iš uždarojo ar atvirojo fondų ir tęsia žaidimą, panaudodamas, jei gali, ir paimtąją kortą, o jei pasiseka, dar ir dar. Kai jau negali niekur pridėti nė vienos kortos, vieną nereikalingą kortą padeda į atvirąjį fondą, ir ėjimo teisė pereina kitam žaidėjui.

Padalijimą laimi žaidėjas, kuris pirmas padeda ant stalo visas savo kortas – paskelbia romį. Nebūtina, kad vieno žaidėjo paskelbtos kombinacijos būtų ir rinkiniai, ir sekvencijos, gali būti tik vienos kurios nors rūšies kombinacijos – tik rinkiniai ar tik sekvencijos.

Po to, kai kuris nors paskelbia romį, niekas neturi teisės dėti kortų ant stalo. Pralaimėjusieji gauna tiek baudos taškų, kiek akių yra jiems likusiose kortose. Tūzas vertinamas 11 akių, džokeris – 20. Žaidžiama pagal išankstinį susitarimą iki 100 ar iki 200 baudos taškų. Laimi tas žaidėjas, kuris tuo momentu turi baudos taškų mažiausiai.

Žaidėjas, turintis 40 akių galimose paskelbti kombinacijose, iškart skelbti neprivalo. Jis gali stengtis baigti žaidimą, neskelbęs nė vienos kortos. Jei jam tai pavyksta, laimi dvigubai, t. y. varžovų baudos taškų sumos dvigubinamos. Jeigu kuris nors baigia žaidimą, o žaidėjas dar nėra paskelbęs nė vienos kortos, jis dvigubai pralaimi.

Krambambulis

Itin mėgstamas Vokietijoje. Gali žaisti 2-6 žaidėjai dviguba 52 kortų kalade (104 kortos). Džokerių nėra. Kiekvienam padalijama po 11 kortų. Kortų vertė ir kombinacijos – kaip klasikiniame variante.

Pradinis skelbimas gali būti bet koks, nėra 40 akių apribojimo. Prie paskelbtų kombinacijų vėliau galima pridėti kitas tinkančias kortas. Iš paskelbtos savos kombinacijos galima vėliau išimti reikalingą kortą ir panaudoti ją kitoje kombinacijoje, bet išardytoje turi likti bent trys kortos. Išardant kombinacijas, privaloma išimamą kortą čia pat paskelbti kitoje kombinacijoje, pridedant kortas iš rankos. Kiekviena nauja kombinacija taip pat turi būti sudaryta bent iš trijų kortų.

Kuris pirmas padeda visas savo kortas ant stalo, skelbia: „Krambambulis!“, ir daugiau niekam skelbti negalima. Likusieji gauna tiek baudos taškų, kiek akių turi jų nepanaudotos kortos.

Žaidžiama iki 500 ar iki 1000 baudos taškų.

Kitos taisyklės – kaip klasikinio varianto.

Plėšikų romis

„Krambambulio“ variantas. Pagrindiniai ypatumai:

1. Naudojama kaladė su 4 džokeriais.

2. Iš atvirojo fondo imti kortą galima tik tokiu atveju, jeigu ši korta iškart panaudojama, pridedant ją prie paskelbtos kombinacijos ar skelbiant naują.

3. Pradinis skelbimas leidžiamas tik su 40 akių, bet skelbiamos kortos gali būti pridedamos ir prie svetimų kombinacijų.

4. Pirmam skelbimui galima paimti kortas ir iš svetimų paskelbtų kombinacijų, sakoma – jas „apiplėšti“, iškart paskelbiant savose kombinacijose. Jei tokioje „apiplėštoje“ kombinacijoje lieka mažiau kaip trys kortos, jų savininkas privalo šias kortas nuo stalo pasiimti.

5. Skelbiant iškart visas 11 kortų, laimima dvigubai.

6. Žaidžiama iki 500 baudos taškų.

Valčių stoties romis

Amerikietiškas variantas, žaidžiamas pagal klasikines taisykles su šiais pakeitimais:

1. Paėmus kortą iš uždarojo fondo, prieš padedant nereikalingą į atvirąjį, galima iš atvirojo imti iš eilės visas tinkančias kortas tol, kol randama netinkanti. Po to į atvirąjį fondą padedama viena korta.

2. Tūzas gali būti bet kurioje kombinacijoje: pvz., T-K-D-V, T-2-3-4, V-D-K-T-2 ir t. t. (34 iliustr.).

3. Pralaimėjusieji gauna baudos taškus tik už tas kortas, kurios netinka prie jokių kombinacijų. Kuriam nors paskelbus romį, likusieji žaidėjai gali padaryti dar po vieną ėjimą, t. y. iš rankos skelbti savo kombinacijas ar pridėti kortas prie savų ir svetimų kombinacijų. Bet imti nuo stalo jau negalima.

4. Pagal susitarimą, užuot skaičiavus nepanaudotų kortų akis, galima skirti pralaimėjusiems po vieną baudos tašką už kiekvieną nepanaudotą kortą. Tokiu atveju, kam nors paskelbus romį, kiti daryti ėjimų jau negali.

Kalukis

Pagrindiniai skirtumai nuo klasikinio varianto:

1. 2-6 žaidėjai, 108 kortų kaladė (2x52 ir 4 džokeriai).

2. Žaidžiant dviese, trise ar keturiese, dalijama kiekvienam po 15 kortų, penkiese – po 13, šešiese – po 11.

3. Tūzas gali būti tik arba aukštoje sekvencijoje, arba žemoje. Jungiančiąja korta sekvencijoje D-K-T-2 būti negali. Atitinkamai jo vertė kombinacijoje – 15 ar 1 akis.

4. Pradinio skelbimo vertė – ne mažiau kaip 51 akis. Kol žaidėjas neturi pradinio skelbimo, prie svetimų kombinacijų dėti kortų negali, net jei jos visos turėtų 51 akį.

5. Pirmą kartą imti kortą iš atvirojo fondo žaidėjas gali, tik iškart ją paskelbdamas kartu su kitomis kortomis iš rankos.

6. Iš svetimos kombinacijos galima paimti džokerį, jo vietoje padedant atitinkamą kortą, tik tuo atveju, kai jis iškart paskelbiamas savojoje kombinacijoje ar pridedamas prie svetimos kartu su kortomis iš rankos.

7. Padalijimą laimi žaidėjas, kuris pirmas paskelbia visas kortas. Jis gauna tiek premijinių taškų, kiek akių turi varžovų rankose likusios kortos. Tūzas vertinamas 15 akių, džokeris – 25. Pagal susitarimą galima vertinti: po vieną tašką už kiekvieną varžovams likusią kortą ir po du taškus už kiekvieną džokerį.

Kaip matome, čia taškus gauna tik laimėjęs žaidėjas, o varžovai baudos taškų negauna.

Persų romis

Žaidžiamas keturiese poromis – du prieš du. Vienos poros žaidėjai sėdi už stalo kryžmai. Ėjimus daro pakaitomis abiejų porų žaidėjai. Vienos poros žaidėjai padalijimo pabaigoje įvertina žaidimą bendrai. Naudojama 52 kortų kaladė ir 4 džokeriai. Kiekvienam žaidėjui padalijama po 7 kortas.

Žaidžiant kortas galima dėti tik prie savo ar partnerio paskelbtų kombinacijų, prie varžovų kombinacijų dėti negalima.

Džokerio vertė – 20 akių. Jį galima skelbti tik trijų ar keturių džokerių rinkinyje, o naudoti vietoje kitų kortų negalima.

Tūzo vertė – 15 akių, jį galima naudoti tik aukštoje sekvencijoje šalia karaliaus.

Keturių kortų rinkinys – knaudetas – vertinamas dvigubai, pvz., jei trijų karalių rinkinys vertinamas 30 akių, tai keturių karalių – ne 40, bet 80.

Už kiekvieną paskelbtą kombinaciją padalijimo pabaigoje pora gauna tiek premijinių taškų, kiek akių turi į tas kombinacijas įeinančios kortos.

Padalijimas baigiamas, kai kuris nors žaidėjas paskelbia visas savo kortas, ir nesvarbu, kad jo partneris kortų dar turi. Šis žaidėjas gauna 25 taškų premiją, kuri pridedama prie tos poros žaidėjų visų taškų. Iš gautos sumos atimami varžovų poros kombinacijų taškai, skirtumas rodo, kuri pora kiek laimėjo.

Partiją sudaro du padalijimai. Laimi pora, surinkusi daugiau taškų, ir dar gauna papildomą 50 taškų premiją.

Laiptinis romis

Gali žaisti 2-4 žaidėjai 52 kortų kalade.

Kortų vertė: tūzas – 15, kai tūzų rinkinyje,

– 10, kai aukštoje sekvencijoje (T-K-D),

– 5, kai jungianti korta (D-K-T-2-3),

– 1, kai žemoje sekvencijoje (4-3-2-T),

karalius, dama, valetas – po 10,

akinės kortos – pagal akių skaičių.

Kiekvienam padalijama po 7 kortas. Žaidžiama taip, kaip ir klasikiniame variante, bet į atvirąjį fondą kortos dedamos lyg laipteliu, t. y. taip, kad bet kuriuo momentu matytųsi visos atverstosios kortos. Iš atvirojo fondo galima imti ne vieną, bet ir daugiau kortų. Tarkim, žaidėjui reikalinga trečioji iš viršaus atvirojo fondo korta. Jeigu žaidėjas gali tą kortą iškart paskelbti kartu su kitomis kortomis iš rankos, jis gali ją paimti, bet privalo kartu paimti ir kitas dvi ant jam reikalingos kortos padėtas kortas.

Ne visada yra naudinga imti daug, nes didesnį kortų kiekį sunkiau paskelbti. Antra vertus, kartais būtent iš daugiau kortų galima lengviau sudaryti kombinacijas.

Kai tik žaidėjas paskelbia kokią nors kombinaciją, jam iškart užrašomi taškai pagal tos kombinacijos kortų vertę. Vėliau galima kortas pridėti tiek prie savo, tiek prie varžovų paskelbtų kombinacijų, kiekvieną kartą taip pat užrašant pridedamų kortų vertę. Sakykim, žaidėjas skelbia dvi kombinacijas: rinkinį 6-6-6 ir sekvenciją D-K-T-2-3, be to, prideda prie jau paskelbtų kombinacijų V, 10 ir 7. Jam užrašomi taškai: 18 už tris šešakes, 30 už sekvenciją su jungiančiuoju tūzu (10+10+5+2+3), 27 už atskiras kortas (10+10+7), tad iš viso 75. Jeigu prieš tai žaidėjas jau turėjo taškų, visi sudedami, ir užrašoma bendra suma. Po to žaidėjas padeda į atvirąjį fondą vieną kortą, ir toliau žaidžia kitas žaidėjas.

Kai tik kuris nors paskelbia visas savo kortas – romį, žaidimas baigiamas. Baigiant nebūtina dėti į atvirąjį fondą, paskutinė korta gali būti pridedama prie kurios nors jau paskelbtos kombinacijos.

Paskelbęs romį žaidėjas gauna premiją, kuri lygi varžovams likusių rankose nepaskelbtų kortų akių sumai, nepriklausomai nuo to, ar tos kortos į kombinacijas įeina, ar ne. Tūzas vertinamas 15 taškų. Jei žaidėjas paskelbia visas savo kortas iškart, prieš tai nė vienos neskelbęs ir nepridėjęs prie kitų kombinacijų, jo premija dvigubinama.

Pagal susitarimą žaidžiama iki 500 ar iki 1000.

Fortūna

Žaidžiama pagal klasikinio varianto taisykles. Žaidimas labai mėgstamas Amerikoje. Amerikietiško kolorito šiam variantui suteikia dviakės, kurios vadinamos džokerinėmis (amerikiečiai vadina laukinėmis) ir atliekančios džokerių vaidmenį, t. y. jas galima panaudoti vietoj bet kurios reikalingos kortos.

Reikalinga dviguba 52 kortų kaladė (104 kortos). Gali žaisti 2-6 žaidėjai. Kiekvienam padalijama po 11 kortų.

Kortų vertė:

tūzas sekvencijoje šalia karaliaus – 10 akių, šalia triakės – 5 akys;

vynų dama – 50 akių (ją paskelbusiam +50, o turinčiam rankoje nepanaudotą padalijimo pabaigoje, kai kuris nors žaidėjas baigia, -50);

karalius, dama (išskyrus vynų), valetas, dešimtakė, devynakė ir aštuonakė – po 10 akių;

likusios akinės kortos nuo septynakės iki triakės – po 5 akis;

džokerinės dviakės – pagal tai, vietoj kokios kortos panaudotos kombinacijoje: nuo aštuonakės iki karaliaus – 10 akių, nuo triakės iki septynakės – 5 akys, jeigu vietoj tūzo – pagal jo vietą sekvencijoje, t. y. 10 arba 5 akys.

Negalima skelbti vynų damos vien tik su džokerinėmis dviakėmis. Dviakės gali tik papildyti sekvenciją ar rinkinį, kuriame yra vynų dama.

Žaidėjas, kuris paskelbia visas kortas, padėdamas jas ant stalo kombinacijose ar pridėdamas prie kitų savo ar varžovo kombinacijų, gauna premiją, kuri lygi kitų žaidėjų likusių rankose kortų akių vertei. Pralaimėjusieji gauna atitinkamo dydžio baudas.

Žaidžiama iki 500.

Tiesusis romis

Žaidžiamas paprastai keturiese, bet galima ir dviese, trise ar net šešiese. Reikalinga dviguba 52 kortų kaladė (104 kortos). Kiekvienam padalijama po šešias arba po septynias kortas.

Tūzas gali būti tik žemoje sekvencijoje šalia dviakės. Atskiros kombinacijos neskelbiamos. Reikia paskelbti visas kortas iškart.

Kortų vertė įprasta: figūros – po 10 akių, akinės kortos – pagal akių skaičių, tūzas – 1 akis.

Kai uždarajame fonde lieka tiek kortų, kiek yra žaidėjų, o nė vienas negali paskelbti romio, žaidimas nutraukiamas. Visi paima dar po vieną kortą (sakoma – sužaidžia nutraukimo ratą) ir paskelbia visas galimas kombinacijas. Žaidėjas, kurio tuo momentu eilė daryti ėjimą, vadinamas nutraukėju, ir turi teisę paimti viršutinę atvirojo fondo kortą. Jis gali paskelbti tik sukomplektuotas sekvencijas ir rinkinius. Kitiem žaidėjams leidžiama pridėti tinkančias kortas prie jau paskelbtų kombinacijų. Tad kuo daugiau žaidėjų, tuo daugiau galimybių padėti ant stalo visas savo kortas yra paskutiniajam. Bet tokiu atveju tai nereiškia, kad jis paskelbia romį. Romis laikomas paskelbtu, kai žaidėjas visas savo kortas panaudoja savose kombinacijose.

Padalijimą laimi žaidėjas, kurio nepanaudotų kortų akių suma yra mažiausia. Jei pretendentai į nugalėtojus keli, turintys vienodą akių sumą, laimi arba nutraukėjas, arba artimiausias jo kairysis varžovas, suprantama, jeigu jie yra tarp pretendentų laimėti padalijimą.

Pasibaigus padalijimui, suskaičiuojama, kiek baudos taškų gauna visi pralaimėjusieji, iš gautos sumos atimami laimėjusiojo baudos taškai, ir gautas skirtumas užrašomas laimėjusiajam kaip premija. Pvz., pasibaigus padalijimui, žaidėjai nepanaudotose kortose turi tiek akių: A – 4, B – 7, C – 2, D – 6. Padalijimą laimėjo žaidėjas C, nes jo nepanaudotų kortų akių suma mažiausia. Varžovų baudos taškų suma – 17 (4 + 7 + 6). Tad jis gauna 15 taškų premiją (17 – 2).

Jei žaidėjas skelbia romį dar nenutraukus žaidimo, jo premija dvigubinama.

Jeigu žaidėjas skelbia romį iškart padalijus kortas ar paėmęs pirmąją atvirojo fondo kortą, jo premija keturgubinama. Taip pat keturgubai laimi žaidėjas, paskelbęs sekvenciją, sudarytą iš visų šešių (ar septynių, jei taip dalinta) kortų.

Žaidžiama pagal susitarimą – iki 100, iki 200 ir t. t.

Amerikietiškasis romis

„Tiesiojo romio“ variantas. Ypatumai:

1. Žaidėjas, kurio eilė daryti ėjimą, gali pabelsti į stalą ir užbaigti žaidimą. Beldžiant imti kortą iš fondo negalima, bet galima neturėti rankoje nė vienos kombinacijos, tikintis, kad varžovai taip pat neturės, o akių jų kortose bus daugiau.

2. Pabeldus visi atverčia savo kortas, ir padalijimą laimi tas, kurio kortose yra mažiausiai akių. Atvertus kortas, jų pridėti prie svetimų kombinacijų negalima.

3. Paėmus kortą iš fondo, belsti negalima, kol vėl ateina eilė daryti ėjimą. Bet galima skelbti romį, padedant vieną kortą į atvirąjį fondą, t. y. panaudojant visas likusias kortas kombinacijose. Tuo žaidimas baigiamas, ir kiti žaidėjai daryti ėjimų jau negali.

4. Nutraukus žaidimą, kai uždarajame fonde lieka tiek kortų, kiek žaidėjų, negalima belsti ir pridėti kortų prie svetimų kombinacijų.

5. Jeigu beldžiantysis žaidėjas pralaimi, t. y. jo nepanaudotų kortų akių suma nėra mažiausia iš visų, jo baudos taškų suma tame padalijime dvigubinama.

6. Laimint nepaėmus nė vienos kortos nuo stalo arba turint šešių (ar septynių) kortų sekvenciją, laimėjimo suma šešiagubinama.

7. Visada dalija padalijimo laimėtojas.

Karuselė

(Amerikietiškasis „Plėšikų romis“)

Žaidžiant dviese ar trise, naudojama 52 kortų kaladė ir vienas džokeris. Kai žaidėjų keturi ar penki – dvi tokios kaladės (106 kortos). Kiekvienam padalijama po 10 kortų.

Pagrindinis žaidimo ypatumas – nėra atvirojo fondo.

Pradeda Pirmasis, imdamas vieną kortą iš uždarojo fondo. Jeigu jis nieko neskelbia, privalo imti dar vieną kortą. Jei ir dabar nieko neskelbia, privalo imti trečią kortą, bet po to skelbti jau negali, ir ėjimą lygiai taip pat daro kitas žaidėjas.

Jei žaidėjas skelbia kombinaciją, paėmęs pirmą ar antrą kortą, daugiau iš uždarojo fondo neima, kol vėl ateina jo eilė. Galima pridėti kortas prie jau paskelbtų savo ar varžovų kombinacijų.

Kitas svarbus žaidimo ypatumas – galima paimti reikalingas kortas iš varžovų skelbimų (sakoma – „apiplėšti“) ir čia pat jas paskelbti savose kombinacijose, pridedant kortas iš rankos. Bet „apiplėštose“ kombinacijose turi likti bent trys kortos.

Kai žaidėjui padalijimo pabaigoje lieka kortos, kuriose yra ne daugiau kaip 5 akys, jis gali pabelsti ir užbaigti padalijimą. Pabeldus visi atverčia savo kortas, bet dabar jau negalima „apiplėšti“ svetimų kombinacijų ar pridėti kortas prie jau paskelbtų. Padalijimą laimi žaidėjas, kurio laisvose kortose yra mažiausiai akių.

Kortų vertė: džokeris – 25 akys, figūros – po 10, akinės kortos – pagal akių vertę, tūzas – 1 akis.

Premijinius taškus gauna tik padalijimą laimėjęs žaidėjas. Apskaičiavimas – kaip „Tiesiajame romyje“. Be to, už padalijimo laimėjimą žaidėjas gauna papildomai 10 taškų. Jeigu paskelbiamos visos kortos iškart, 25 taškų premija. Baudos taškai neužrašomi.

Jeigu iš uždarojo fondo paimta paskutinė korta, ir niekas dar nebaigia padalijimo, visi žaidėjai turi teisę dar po kartą skelbti, po to atverčiamos visos likusios kortos, apskaičiuojamos nepanaudotų kombinacijose kortų akys. Laimi žaidėjas, kurio šių akių suma mažiausia.

Žaidžiama iki 150 taškų. Pasiekusiam šią ribą skiriama 100 taškų premija.

Ar galima?

Šis variantas sukurtas 1962 m. Arkanzase (JAV).

Gali žaisti 3-5 žaidėjai dviguba 52 kortų kalade (104 kortos). Kortų vertė: tūzas – 15 taškų, karalius, dama, valetas – po 10, akinės kortos – pagal akių skaičių. Kiekvienam padalijama po 10 kortų. Į atvirąjį fondą kortos, kaip ir „Laiptiniame romyje“, dedamos laipteliu, kad būtų matomos visos.

Priklausomai nuo padalijimo eilės numerio, žaidimo tikslas kiekviename padalijime skirtingas:

pirmajame padalijime žaidėjams reikia paskelbti po du rinkinius;

antrajame – po rinkinį ir sekvenciją;

trečiajame – po dvi sekvencijas;

ketvirtajame – po tris rinkinius;

penktajame – po du rinkinius ir vieną sekvenciją.

Atitinkamame padalijime žaidėjai turi teisę skelbti tik tas, o ne kitas kombinacijas. Prie paskelbtų kombinacijų galima pridėti tinkančias kortas.

Visuose padalijimuose, išskyrus paskutinįjį, galima padėti paskutinę kortą į atvirąjį fondą. Penktajame padalijime privaloma paskelbti visas kortas savose kombinacijose arba pridėti prie svetimų. Baigiant padalijimą, į atvirąjį fondą dėti negalima.

Abi vieno žaidėjo kombinacijos negali būti vienodos, pvz., šešių triakių rinkinio negalima išskaidyti į du rinkinius po tris kortas.

Negalima baigti žaidimo, nepaskelbus atitinkamame padalijime reikalaujamo kombinacijų skaičiaus, net jeigu visos žaidėjo kortos įeina į vieną kombinaciją, pvz., dešimties kortų sekvenciją. Tokios kombinacijos taip pat negalima skaidyti į dvi. Jeigu, tarkim, trečiajame padalijime reikalaujama paskelbti dvi sekvencijas, tai žaidėjas, norįs užbaigti žaidimą, privalo tas dvi sekvencijas ir paskelbti.

Pagrindinis žaidimo ypatumas: ką tik padėtą į atvirąjį fondą kortą gali paimti ne tik eilės sulaukęs žaidėjas, bet ir kuris nors kitas, tik prieš tai reikia gauti varžovų, kurie sėdi dešinėje, ir kurie galėtų norėti anksčiau paimti tą kortą, sutikimą. Privaloma balsu paklausti: „Ar galima man paimti?“ („Ar galima?“). Jei bent vienas žaidėjas, kuris galėtų šią kortą paimti anksčiau už klausiantįjį, sutikimo neduoda, klausiantysis imti negali. Tuomet šią kortą iškart privalo imti tas, kuris pirmasis neleido, be to, jis privalo paimti vieną kortą ir iš uždarojo fondo.

Pvz., žaidžiant keturiese, žaidėjas D norėtų paimti kortą, kurią ką tik padėjo į atvirąjį fondą žaidėjas A. Į žaidėjo klausimą „Ar galima paimti?“ pirmasis atsako žaidėjas B, kurio eilė daryti ėjimą ir kuris šią kortą gali paimti be jokio leidimo. Jei B imti kortos nenori, C taip pat turi duoti sutikimą. Jei jam šios kortos reikia, jis ją ir pasiima, ir tik jei neima, tik tuomet gali paimti žaidėjas D. Jeigu šiuo atveju kortą ima žaidėjas C, ėjimą vis tiek daro B, kadangi jo eilė.

Jei žaidėjo A padėtą kortą norėtų paimti žaidėjas C, o ne D, jis turėtų klausti tik žaidėją B, o žaidėjo D klausti nereikėtų, kadangi šis sėdi žaidėjo C kairėje.

Jeigu žaidėjui leidžiama paimti kortą, jis privalo taip pat paimti vieną kortą ir iš uždarojo fondo, o po to vieną padėti į atvirąjį.

Kartais susitariama, kad, kam nors paėmus kortą su kitų žaidėjų leidimu, kitą ėjimą daro ėmusiojo kairysis varžovas, o ne tas, kurio buvo eilė.

Žaidėjas, kurio eilė daryti ėjimą, turi teisę paimti ne tik viršutinę atvirojo fondo kortą. Jis gali paimti ir bet kurią kitą, esančią po ja. Bet jis tuo pačiu privalo paimti ir visas kitas, esančias virš jam reikalingosios. Imant kelias kortas iš atvirojo fondo, nereikalingos kortos dėti į jį negalima, be to, privaloma paimti tiek pat kortų iš uždarojo.

Ši taisyklė galioja tam žaidėjui, kuris paima kelias kortas paklausęs, ar galima imti. Jei kelias kortas ima žaidėjas, kurio eilė daryti ėjimą, iš uždarojo fondo gali imti viena korta mažiau, negu iš atvirojo, bet po to dėti į atvirąjį taip pat neturi teisės.

Kai tik kuris nors žaidėjas atitinkamame padalijime paskelbia reikalingas kombinacijas, o likusias kortas prideda prie kitų skelbimų, žaidimas baigiamas. Kiti imti ar dėti kortas ant stalo jau neturi teisės.

Už likusias rankose kortas žaidėjai gauna baudos taškus pagal kortų vertę. Padalijimo nugalėtojui skiriama 20 taškų premija.

Partiją sudaro penki padalijimai. Laimi žaidėjas, kuris surenka daugiausiai premijinių taškų, o jei tokių žaidėjų nėra – turintis mažiausiai baudos taškų.

Pagal susitarimą galima žaisti ir šeštąjį padalijimą, kuriame reikia paskelbti dvi sekvencijas ir rinkinį, kiekvienam žaidėjui padalijus po 11 kortų. Dažniausiai šis padalijimas žaidžiamas tuomet, kai pirmuosiuose penkiuose nepaaiškėja nugalėtojas.

Kontraktinis romis

Panašus į variantą „Ar galima?“, bet yra kai kurių ypatumų.

Gali žaisti 3-8 žaidėjai dviguba 52 kortų kalade su vienu džokeriu (105 kortos).

Tūzai ir džokeriai vertinami po 15 taškų. Tūzas gali būti ir aukštoje, ir žemoje sekvencijoje. Sekvenciją gali sudaryti ne mažiau kaip keturios kortos. Į atvirąjį fondą kortos dedamos viena ant kitos, o ne laipteliu.

Iš viso žaidžiami septyni padalijimai. Pirmuose keturiuose kiekvienam žaidėjui padalijama po 10 kortų, likusiuose – po 12. Kiekvieno padalijimo tikslai skirtingi. Tik paskelbus privalomąsias kombinacijas, likusias kortas galima skelbti kitose kombinacijose ar pridėti prie jau paskelbtųjų – tiek prie savo, tiek prie varžovų.

Privalomosios kombinacijos padalijimuose:

pirmajame – du rinkiniai;

antrajame – rinkinys ir sekvencija;

trečiajame – dvi sekvencijos;

ketvirtajame – trys rinkiniai;

penktajame – du rinkiniai ir sekvencija;

šeštajame – rinkinys ir dvi sekvencijos;

septintajame – trys sekvencijos.

Primename, kad šiame žaidime rinkinį gali sudaryti trys kortos, sekvenciją – ne mažiau kaip keturios.

Visas privalomąsias kombinacijas reikia paskelbti iškart, ir tik po to galima skelbti kitas kombinacijas ar pridėti kortas prie jau paskelbtųjų.

Papildomi reikalavimai pradiniams skelbimams:

pirmajame padalijime pradinį skelbimą turi sudaryti ne mažiau kaip 6 kortos;

antrajame – ne mažiau kaip 7;

trečiajame – 8;

ketvirtajame – 9;

penktajame – 10;

šeštajame – 11;

septintajame – 12.

Dvi privalomosios sekvencijos turi būti skirtingų spalvų arba vienos spalvos, bet nesujungtos, pvz., vynų 3-4-5-6 ir vynų 8-9-10-V; arba: būgnų 3-4-5-6 ir 4-5-6-7 ir pan. Ilgos aštuonių kortų sekvencijos išskaidyti į dvi negalima.

Džokerį galima panaudoti vietoj bet kurios reikalingos kortos. Jei jis yra paskelbtoje ant stalo sekvencijoje, bet kuris žaidėjas, atėjus eilei, gali jį pakeisti savo korta, atitinkančia džokerio vietą kombinacijoje, bet su sąlyga, kad keičiantis žaidėjas jau yra paskelbęs privalomąsias kombinacijas.

Kartais susitariama, kad dviakės yra džokerinės kortos. Tai reiškia, kad jas, kaip ir džokerį, galima panaudoti vietoj bet kurios reikalingos kortos, bet džokerinių dviakių išimti iš paskelbtų kombinacijų ir pakeisti tikromis kortomis negalima. Žaidėjas, paskelbęs kombinaciją, kurioje panaudota džokerinė dviakė, gali vietoj dviakės padėti į kombinaciją reikalingą kortą, bet dviakę turi padėti į kombinacijos kraštą, kur ji ir lieka, paimti į ranką paskelbtos džokerinės dviakės negalima.

Sekvencija negali būti sudaryta iš daugiau kaip 14 kortų.

Kuriam nors žaidėjui paskelbus visas kortas, žaidimas baigiamas. Už likusias nepanaudotas kortas kiti žaidėjai gauna baudos taškus pagal kortų vertę.

Sužaidus visus septynis padalijimus, laimi žaidėjas, kuris surenka mažiausiai baudos taškų.

Liverpulio romis

Šis variantas nedaug skiriasi nuo „Kontraktinio romio“.

Gali žaisti 2-8 žaidėjai, bet geriausia – keturiems, penkiems ar šešiems. Naudojama dviguba 52 kortų kaladė be džokerių (104 kortos). Kiekvienam padalijama po 10 kortų.

Nuo jau įprastų šio tipo žaidimų skiriasi kombinacijomis. Štai kokios kombinacijos yra „Liverpulio romyje“:

1. Raudona sekvencija. Sudaryta bent iš trijų iš eilės einančių raudonų kortų. Vienoje raudonoje sekvencijoje gali būti ir širdžių, ir būgnų spalvų kortos (35 iliustr.).

2. Juoda sekvencija. Panašiai kaip ir raudonosios atveju – joje gali būti ir vynų, ir kryžių spalvų kortos.

3. Aukštas rinkinys. Jį gali sudaryti trys ar daugiau bet kurių kortų, ne žemesnių už aštuonakę, pvz., ♣K, ♥K ir ♥V.

4. Žemas rinkinys. Jį gali sudaryti trys ar daugiau bet kurių kortų, ne aukštesnių už septynakę. Žemame rinkinyje negali būti džokerinių dviakių, pvz., ♣4, ♦6 ir ♣7.

5. Tūzai gali būti tik žemame rinkinyje ar sekvencijoje šalia triakės (triakė – žemiausia iš akinių kortų).

6. Žaidėjai gali skelbti bet kurią minėtųjų kombinacijų, bet baigti padalijimą ir jį laimėti galima tik paskelbus tam tikras kombinacijas priklausomai nuo to, kur už stalo žaidėjas sėdi dalijančiojo atžvilgiu.

Pirmasis turi teisę užbaigti padalijimą, tik paskelbęs vieną aukštą ir vieną žemą rinkinį.

Antrasis privalo paskelbti po vieną raudoną ir juodą sekvencijas.

Trečiasis – aukštą rinkinį ir juodą sekvenciją.

Ketvirtasis – žemą rinkinį ir juodą sekvenciją.

Penktasis – tris bet kokias sekvencijas.

Šeštasis – tris bet kokius rinkinius.

Jeigu žaidžia septyni ar aštuoni žaidėjai, jiems privalomosios kombinacijos – atitinkamai kaip Pirmajam ir Antrajam, t. y. septintasis žaidėjas, norėdamas užbaigti padalijimą, privalo paskelbti vieną aukštą ir vieną žemą rinkinį, o aštuntasis – po vieną raudoną ir juodą sekvencijas.

Rekomenduojame ant lapo užrašyti, kokias kombinacijas privalo skelbti žaidėjai, norėdami baigti padalijimą.

Leidžiama pridėti kortas prie varžovų skelbimų.

Pasibaigus uždarajam fondui, atvirojo kortos sumaišomos ir padedamos uždarojo vietoje.

Laimi tas, kuris pirmasis padeda ant stalo visas savo kortas. Jis gauna tiek taškų, kiek jų yra varžovų nepaskelbtose kortose. Pagal nepanaudotas kortas pralaimėjusiems užrašomi baudos taškai. Tad premijinių ir baudos taškų sumos turi būti lygios.

Žaidžiami šeši padalijimai. Partiją laimi tas žaidėjas, kuris surenka daugiausiai taškų.

Naujoji Oklahoma

Variantas, mėgstamas Amerikoje. Gali žaisti 2-5 žaidėjai, geriausia – trise. Naudojama dviguba 52 kortų kaladė (104 kortos) ir vienas džokeris, tad iš viso – 105 kortos. Kiekvienam žaidėjui padalijama po 13 kortų.

Kiti ypatumai:

1. Kombinacijos – tik vienvardžių kortų rinkiniai, sekvencijų nėra.

2. Visos dviakės – džokerinės, ir gali būti panaudotos vietoj bet kurios reikalingos kortos. Skelbiant kombinaciją su šiomis kortomis ar su džokeriu, reikia balsu paskelbti, kurią kortą džokerinė korta (ar džokeris) keičia, vėliau ją galima pakeisti tikra korta, t. y. ta, vietoje kurios buvo panaudotas džokeris ar džokerinė dviakė.

3. Imamą iš atvirojo fondo kortą būtina paskelbti iškart, t. y. padėti ant stalo kartu su kortomis iš rankos. Kartu privaloma paimti ir likusias atvirojo fondo kortas, bet jas skelbti galima tik vėl atėjus eilei daryti ėjimą.

4. Skelbiant paskutines kortas, privaloma vieną padėti į atvirąjį fondą.

5. Padalijimui pasibaigus, už paskelbtas kortas žaidėjai gauna premijinius taškus, o už likusias rankose – baudos taškus pagal tokią kortų vertę:

tūzas – 20 taškų;

vynų dama – +50 (kai paskelbtoje kombinacijoje) ar -100 (kai lieka nepanaudota rankoje);

karalius, kitos damos, valetas, dešimtakė, devynakė ir aštuonakė – po 10;

džokerinė korta, panaudota kombinacijoje vietoj aukštos kortos (iki aštuonakės imtinai) – 10 premijinių taškų, panaudota vietoj žemos kortos – 5 premijiniai taškai, jei lieka rankoje nepanaudota – 20 baudos taškų;

panaudotas džokeris – 100 premijinių taškų, nepanaudotas – 200 baudos taškų.

Žemosios akinės kortos nuo triakės iki septynakės nevertinamos.

6. Premija už romio paskelbimą iš rankos, prieš tai nieko neskelbus – 250 taškų.

7. Premija pasiekus 1000 taškų ribą – 200 taškų. Šią premiją gauna tik vienas žaidėjas, kuris pirmas tai padaro, neįvertinant tame padalijime premijos už padalijimo laimėjimą.

8. Partiją laimi žaidėjas, pirmas surinkęs 2000 taškų.

Žemyninis romis

Žaidėjų gali būti nuo dviejų iki dvylikos. Jei jų ne daugiau kaip penki, reikalinga dviguba 52 kortų kaladė ir du džokeriai (106 kortos), jei žaidėjų šeši-aštuoni – triguba (159 kortos), jei dar daugiau – keturguba (212 kortų).

Dalijama po tris kortas iškart, iš viso kiekvienam po 15. Padalijimo laimėtojas dalija kortas kitame padalijime.

Kombinacijos – tik sekvencijos. Vienvardžių kortų rinkinių nėra.

Tūzai gali būti ir aukštoje sekvencijoje, ir žemoje kartu su dviakėmis, kurios šiame žaidime nėra džokerinės.

Jeigu žaidėjas turi šešių kortų sekvenciją, gali ją išskaidyti į dvi atskiras po tris kortas.

Pradinis žaidėjo skelbimas gali būti padedamas ant stalo tik tuo atveju, jei žaidėjas skelbia vieną kurį nors šių variantų:

a) 5 sekvencijas po tris kortas kiekvienoje;

b) 3 sekvencijas po keturias kortas ir 1 iš trijų kortų;

c) po 1 sekvenciją iš keturių ir penkių kortų bei 2 iš trijų.

Savaime aišku, visos šios kombinacijos gali būti sudarytos ir iš didesnio kortų kiekio.

Padalijimą laimi žaidėjas, kuris pirmas padeda ant stalo visas savo kortas. Nugalėtojas gauna po vieną tašką iš kiekvieno varžovo, pvz., žaidžiant septyniese – 6 taškus, žaidžiant trise – du ir pan., o taip pat po du taškus už kiekvieną kombinacijose panaudotą džokerį.

Iš anksto susitariama, kiek bus žaidžiama.

Romis bridžas

Lai skaitytojai nenustemba, šis žaidimas neturi nieko bendra su visame pasaulyje populiariu bridžu. Čia – irgi romio tipo žaidimas.

Žaidžiama keturiese dviguba 52 kortų kalade su 4 džokeriais (108 kortos). Kiekvienam padalijama po 10 kortų, dalijantysis pasiima sau 11, jis ir pradeda žaidimą, dėdamas ant stalo vieną jam nereikalingą kortą.

Be įprastų sekvencijų ir rinkinių, dar yra tokios kombinacijos, kurias žaidžiant galima paskelbti:

a) viena spalva; susideda iš dešimties vienos spalvos kortų, pvz., dešimt vynų;

b) figūros; visos dešimt kortų – tik tūzai, karaliai, damos ir valetai – nesvarbu, kurių spalvų (36 iliustr.);

c) spalvos sekvencija; visos dešimt kortų – vienos spalvos ir einančios iš eilės, pvz., nuo kryžių damos iki triakės.

Atskirų skelbimų nėra, žaidėjai atverčia visas kortas iškart. Kuris pirmas tai padaro, laimi padalijimą. Likusieji žaidėjai gauna baudos taškus už jiems likusias kortas, neįeinančias į jokią kombinaciją.

Kortų vertė: džokeris – 20 baudos taškų, tūzas – 11, karalius, dama, valetas – po 10, akinės kortos – pagal akių skaičių.

Kuriam nors paskelbus romį, kiti žaidėjai neturi teisės įtraukti į savo kombinacijas džokerių.

Jeigu žaidėjas turi kombinacijose devynias kortas, o dešimtosios kortos vertė ne didesnė kaip 5 taškai (nuo dviakės iki penkakės imtinai), jis gali pabelsti į stalą ir atversti savo kortas. Po to visi kiti žaidėjai turi teisę padaryti dar po vieną ėjimą, t. y. imti po vieną kortą ir padėti po vieną nereikalingą. Prie pabeldusiojo kombinacijų pridėti kortų negalima. Beldžiantysis gauna baudos taškus už savo nepanaudotą kortą.

Jeigu žaidėjas panaudoja kombinacijose visas 10 kortų, gauna 10 taškų premiją. Už vienos spalvos kombinaciją premija – 25 taškai, už spalvos sekvenciją – 40.

Žaidžiama tol, kol kuris nors surenka 100 baudos taškų. Partiją laimi tas, kuris tuo momentu turi daugiausiai premijinių taškų (ar mažiausiai – baudos).

Tarifinis romis – bridžas

Vakaruose šis variantas labai mėgstamas ir dažniausiai žaidžiamas iš pinigų ar atsiskaitomųjų žetonų. Žaidimo taisyklės tos pačios, kaip ką tik aprašytojo varianto, pagrindinis skirtumas – įvedamas atsiskaitymas po kiekvieno padalijimo.

Iš pradžių žaidėjai deda į banką po lygiai, pvz., po 100 centų, ir susitariama, koks bus tarifas, pvz., 10 centų.

Pasibaigus padalijimui, panaudojęs kombinacijose visas 10 kortų žaidėjas ima iš banko sumą, lygią tarifui, padaugintam iš žaidėjų skaičiaus, pvz., žaidžiant trise, kai tarifas 10, ima 30 centų (10x3). Už padalijimo laimėjimą pabeldžiant (turint vieną nepanaudotą kortą) žaidėjas gauna perpus mažiau, negu pirmuoju atveju, t. y. tik 15 centų.

Už vienos spalvos ar figūrų kombinacijų paskelbimą žaidėjas gauna dvigubai, mūsų atveju – 60 centų. Už spalvos sekvenciją – keturgubai, t. y. 120.

Po kiekvieno padalijimo užrašoma, kiek kuris žaidėjas turi baudos taškų iš viso. Kai kuris nors pasiekia 100 baudos taškų ribą, jis arba iš tolesnio žaidimo iškrenta, arba, jeigu nori tęsti, privalo įmokėti į banką trigubą tarifą (mūsų atveju – 30 centų). Tuomet jo baudos taškų suma sumažinama iki tokios, kurią tuo momentu turi artimiausias žaidėjas. Sakykim, žaidėjas A turi 89 baudos taškus, B – 67, C – viršijo 100 taškų ribą paskutiniame padalijime, D turi 74. Žaidėjas C turi teisę įmokėti į banką trigubą tarifą – 30 centų, ir jo baudos taškai sumažinami iki artimiausiojo žaidėjo – A, t. y. iki 89.

Taip įsitraukti į žaidimą galima neribotą kartų skaičių, kaskart vis įmokant trigubą tarifą.

Jeigu atsitinka taip, kad viename padalijime 100 baudos taškų ribą viršija visi žaidėjai, išskyrus vieną, pastarasis laimi visą banką, ir žaidimas pradedamas iš pradžių.

Tank – tonk

Pagrindiniai ypatumai:

1. Jei žaidėjų du ar trys, naudojama 52 kortų kaladė, jei keturi ar penki – dviguba (104 kortos). Kiekvienas žaidėjas gauna po 7 kortas.

2. Visos dviakės – džokerinės, atliekančios džokerių vaidmenį.

3. Viename rinkinyje turi būti ne mažiau kaip dvi tikros kortos, pvz., negalima sudaryti rinkinio iš vieno karaliaus ir dviejų ar trijų džokerinių dviakių. Karalių šiuo atveju turi būti mažiausiai du.

4. Kai laisvose, neįeinančiose į kombinacijas kortose lieka 5 ar mažiau akių, galima pabelsti ir baigti padalijimą. Po to visi kiti žaidėjai gali padaryti dar po vieną ėjimą. Jei pabeldusiajam neliko laisvų kortų, t. y. jis panaudojo kombinacijose visas septynias, prie jo kombinacijų pridėti kortų niekam negalima.

5. Padalijimo pabaigoje visi gauna tiek baudos taškų, kiek akių yra nepanaudotose kortose. Jeigu pabeldusiojo žaidėjo laisvų kortų akių suma nėra mažiausia iš visų žaidėjų, jo baudos taškai dvigubinami.

6. Kai žaidėjas surenka 100 baudos taškų, iš tolesnio žaidimo iškrenta, likusieji žaidžia toliau, kol paaiškėja nugalėtojas.

7. Jeigu uždarasis fondas baigiasi, bet niekas dar negali pabelsti ir baigti padalijimo, žaidėjai gauna tiek baudos taškų, kiek akių yra tuo momentu turimose kortose. Kartais susitariama, kad toks padalijimas bus laikomas pasibaigusiu lygiosiomis.

Misisipės romis

Žaidimas kilęs iš JAV Niūdžersio valstijos.

Reikalinga 52 kortų kaladė. Džokerių vaidmenį atlieka džokerinės dviakės.

Tūzas gali būti tik aukštoje sekvencijoje kartu su karalium.

Kortų vertė:

tūzas – 15 akių,

figūros – po 10,

akinės kortos – pagal akių skaičių.

Šalia rinkinių ir sekvencijų, dar yra premijinė kombinacija, vadinama „Misisipe“. Ją sudaro 10 vienos spalvos kortų, bet jos neprivalo eiti visos iš eilės, t. y. „Misisipė“ nėra sekvencija (37 iliustr.).

Padalijimas baigiamas, kai kuris nors žaidėjas paskelbia visas kortas. Romį galima skelbti iš rankos, prieš tai nieko neskelbus, galima kortas pridėti prie savo ar varžovų kombinacijų, o galima baigti padalijimą ir pabeldus į stalą, kai laisvose kortose, neįeinančiose į jokią kombinaciją, yra 5 ar mažiau akių. Pastaruoju atveju visi žaidėjai už laisvųjų kortų akis gauna atitinkamą baudos taškų sumą.

Kai žaidėjas surenka 102 baudos taškus, iš tolesnio žaidimo iškrenta. Galima įmokėti į banką baudą ir tęsti žaidimą, sumažinus baudos taškų sumą iki artimiausio žaidėjo, kaip „Tarifiniame“ variante. Už įnašą galima susimažinti taškų sumą, pasiekus vadinamąją pavojingąją zoną, t. y. surinkus daugiau kaip 80 baudos taškų. Tai padaryti leidžiama vieną ar du kartus, pagal išankstinį susitarimą.

Premijos: už romio paskelbimą – 10 taškų;

už romio paskelbimą iš rankos – 20 taškų;

už „Misisipės“ paskelbimą – 20 taškų.

Premijiniai taškai atimami iš baudos taškų.

Partija baigiasi, kai lieka vienas žaidėjas, vienintelis, neturintis 102 baudos taškų, o kiti jau neturi teisės susimažinti savo baudos taškų už papildomą įnašą.

Jeigu žaidžiama iš pinigų, prieš žaidimą sudaromas bankas, visiems žaidėjams įnešant į jį po lygiai.

Už romio paskelbimą žaidėjas gauna 10 % banko, skelbiant iš rankos – dvigubai.

Kam nors pabeldus, jei beldusiojo žaidėjo laisvų kortų akių suma yra mažiausia iš visų, jis gauna iš banko 5 % tuo momentu banke esančios sumos. Jeigu kas nors turi dar mažiau už pabeldusįjį, pastarasis asmeniškai sumoka 20 % banko dydžio sumą varžovui, turinčiam mažiau akių, o nuo kitų gauna po 5 %.

Už „Misisipės“ paskelbimą žaidėjas gauna 20 % banko.

Šiuo atveju partija baigiasi nepriklausomai nuo žaidėjų turimų baudos taškų. Žaidžiama tol, kol baigiasi bankas. Po to žaidėjai suformuoja naują banką ir žaidžia iš naujo.

Prancūzų romis

Prancūzijoje žinomi keli šio žaidimo variantai, vadinami įvairiai: „Džokeris“, „Stopas“, „Faraonas“ (prašome nepainioti su to paties pavadinimo azartiniu, žaidžiamu paprastai lošimo namuose ir nieko bendra su romiu neturinčiu žaidimu!) ir kt.

Žaidžiamas 52 kortų kalade su vienu džokeriu (53 kortos iš viso). Gali žaisti 2-5 žaidėjai, bet geriausia – keturiese. Kiekvienam padalijama po 7 kortas, startinė korta atverčiama.

Prieš imant kortą iš atvirojo fondo, reikia nereikalingą kortą padėti atverstą šalia jo. Jei žaidėjas nori imti iš uždarojo fondo, nereikalingą kortą iškart deda į atvirąjį.

Atėjus eilei, žaidėjas gali atlikti tik vieną manipuliaciją: arba skelbti vieną savo kombinaciją, arba pridėti vieną kortą prie jau paskelbtų kombinacijų, arba iškart skelbti romį.

Išimtis: prie atverstos kombinacijos galima pridėti ir kelias kortas iškart, jei tos kortos tarpusavy susijusios. Pvz., žaidėjas A paskelbė vynų sekvenciją: V-10-9. žaidėjas B turi vynų damą, aštuonakę ir septynakę. Lyg ir būtų galima visas šias kortas pridėti prie paskelbtosios sekvencijos, bet tos kortos tarpusavy nėra susijusios. Galima pridėti tik arba damą, arba tarpusavy susijusias (einančias iš eilės pagal įprastinę rangų eilę) aštuonakę ir septynakę.

Prie svetimų kombinacijų galima pridėti kortas tik tuomet, kai yra paskelbta bent viena sava.

Skelbiant romį iš rankos, galima skelbti ne tik septynias, bet ir aštuonias kortas, jei jos visos įeina į skelbiamas kombinacijas, t. y. šiuo atveju žaidėjas gali į atvirąjį fondą ir nedėti.

Rinkinį gali sudaryti tik keturios kortos, o ne trys ar penkios. Jeigu rinkinyje yra džokeris, jo negalima vėliau pakeisti tikra korta, tad negalima pridėti prie tokio rinkinio penktos kortos.

Tūzas naudojamas kaip vienakė – tik žemoje sekvencijoje šalia dviakės. Jo vertė – 1 akis. Džokerio vertė – 20 akių, kitos kortos vertinamos įprastai – kaip klasikiniame variante.

Padalijimas baigiamas, kai kuris nors žaidėjas paskelbia romį, ar kai baigiasi uždarasis fondas. Už nepanaudotas kombinacijose kortas žaidėjai padalijimo pabaigoje gauna baudos taškus pagal jų vertę. Visų pralaimėjusių žaidėjų baudos taškų suma turi būti lygi laimėjusiojo padalijimą žaidėjo premijai.

Žaidėjas, surinkęs 100 baudos taškų, toliau nežaidžia, sakoma – bankrutuoja. Bet vienoje partijoje leidžiama tris kartus susimažinti baudos taškų skaičių iki artimiausiojo varžovo, dar nepasiekusio šios ribos, baudos taškų lygio, sumokant į banką papildomą mokestį.

Prieš žaidimą visi deda į banką po lygiai. Padalijimo laimėtojui varžovai užmoka papildomai pagal susitarimą. Bankas atitenka partijos laimėtojui.

Vengrų romis

Gali žaisti 2-6 žaidėjai dviguba 52 kortų kalade su dviem džokeriais (106 kortos). Kiekvienam padalijama po 10 kortų, dalijant jas po dvi. Po to Pirmajam duodama dar viena korta, ir jis pradeda žaidimą, padėdamas ant stalo pirmąją atvirojo fondo kortą.

Kombinacijos panašios kaip klasikiniame variante, šiek tiek skiriasi jų paskelbimas.

Iš trijų vienvardžių kortų sudarytas rinkinys vadinamas tercija, iš keturių – kvartetu. Kitokių rinkinių nėra. Būtina sąlyga skelbiant dvi vienvardžių kortų tercijas ar vieną kvartetą – būtinai turi būti visų keturių spalvų kortos. Pvz., turint šešis karalius, juos paskelbti kaip dvi tercijas galima tik tuo atveju, kai yra visų keturių spalvų karaliai ir dar du bet kokie (38 iliustr.). Kvartete negali būti dviejų absoliučiai vienodų kortų.

Trečioji kombinacija – sekvencija – įprasta, be jokių apribojimų.

Tūzas gali būti naudojamas ir aukštoje, ir žemoje sekvencijose, bet negali būti jungiančiąja korta tarp karaliaus ir dviakės. Džokerį galima naudoti vietoj bet kurios reikalingos kortos.

Baigti žaidimą viename padalijime galima tik skelbiant kombinacijose visas 10 kortų. Kuris tai padaro pirmas, laimi. Jis gauna 10 premijinių taškų, kurie šiame žaidime rašomi su minuso ženklu ir atimami iš baudos taškų. Likusieji žaidėjai gauna baudos taškus pagal tuo momentu turimų kortų vertę: džokeris – 15 taškų, tūzas – 11, karalius, dama, valetas – po 10, akinės kortos – pagal akių skaičių.

Baudos taškai rašomi su pliuso ženklu ar visai be jokio.

Žaidėjas, surinkęs 101 baudos tašką, iškrenta, likusieji žaidžia toliau, kol lieka tik vienas žaidėjas, turintis mažiau kaip 101 tašką.

Karpatų romis

Kortų ir žaidėjų skaičius, kombinacijos ir kortų vertė – kaip „Vengrų romyje“*. Dalijama po dvi kortas – kiekvienam iš viso po 14, Pirmajam – 15, jis ir pradeda.

* Abu žaidimai užrašyti Vilniuje pagal Ištvano Tomašo pasakojimą.

Kol žaidėjas nėra paskelbęs nė vienos kombinacijos, neturi teisės imti iš atvirojo fondo. Pradinis skelbimas turi būti sudarytas iš kortų, kurių bendra vertė – ne mažesnė kaip 51 taškas. Kai žaidėjas paskelbia pirmą savo kombinaciją, toliau gali imti kortas iš atvirojo fondo, bet su sąlyga, kad imama korta čia pat skelbiama arba pridedama prie savos ar varžovo kombinacijos. Neturint pradinio skelbimo, kortą iš atvirojo fondo galima paimti tik tuo atveju, kai ji iškart skelbiama kartu su likusiomis 13 kortų, t. y. kai žaidėjas skelbia romį iš rankos, vieną kortą padėdamas į atvirąjį fondą.

Premijos:

a) už padalijimo baigimą, skelbiant kortas ar prijungiant prie jau paskelbtų kombinacijų – 5 taškai;

b) už padalijimo baigimą, skelbiant romį iš rankos, t. y. visas 14 kortų iškart – 10 taškų;

c) už „Karpatų romio“, kurį sudaro sekvencija iš 13 vienos spalvos kortų nuo dviakės iki tūzo, paskelbimą – 25 taškai.

Kai kuris nors žaidėjas paskelbia visas kortas, likusieji gauna baudos taškus pagal jiems likusių kortų vertę.

Baudos taškai skaičiuojami kiek kitaip, negu kituose šioje knygoje aprašytuose šio tipo žaidimuose. Pirmiausia sudedamos visų dviakių, triakių ir keturakių akys, ir gauta suma suapvalinama dešimčių tikslumu. Pvz., žaidėjui liko nepaskelbtos dvi triakės ir dvi keturakės. Jų akių suma – 14, ji suapvalinama iki 10. Tad žemosios kortos šiuo atveju įvertinamos dešimčia taškų. Po to prie šios sumos pridedama po vieną tašką už kiekvieną likusią žaidėjui kortą.

Partiją laimi žaidėjas, turintis mažiausiai baudos taškų, kai kuris nors varžovas surenka 101 baudos tašką.

Konkvianas

Manoma, kad tai yra vienas pirmųjų pasaulyje romio tipo žaidimų. Jis buvo žinomas JAV dar XIX amžiaus pradžioje.

Žaidžiamas dviese ispaniškąja kortų kalade. Kaip pamename, tokioje kaladėje kortų spalvos mums neįprastos: vėzdai, kardai, taurės ir monetos. Bet galima žaisti ir įprastomis prancūziškosiomis kortomis, iš 52 kortų kaladės išmetus visas dešimtakes, devynakes ir aštuonakes. Tad iš viso kaladėje lieka 40 kortų.

Kombinacijos įprastos – sekvencijos ir rinkiniai. Sekvencijoje septynakė eina po valeto (39 iliustr.). Tūzas gali būti tik žemoje sekvencijoje, t. y. šalia dviakės. Tokioje kaladėje tūzas dar vadinamas vienake.

Kiekvienam žaidėjui padalijama po 10 kortų. Dalijančiojo varžovas atverčia pirmąją uždarojo fondo kortą. Jeigu jis gali šią kortą iškart paskelbti kombinacijoje, skelbia, o jei negali, padeda užverstą šalia uždarojo fondo. Po to ima kortą dalijantysis. Užverstos kortos tolesniame žaidime nenaudojamos, kitaip tariant, nėra atvirojo fondo.

Pradinio skelbimo kortų akių suma neribojama. Galima skelbti bet kokios vertės kombinaciją.

Jeigu žaidėjas paimtąją iš uždarojo fondo kortą paskelbia kombinacijoje, privalo užversti ir padėti ant stalo vieną savo kortą iš rankos.

Savo kombinacijas galima keisti. Pvz., iš paskelbtos sekvencijos ♥D-♥V-♥7 žaidėjas gali paimti kurią nors kortą ir paskelbti ją naujoje kombinacijoje – rinkinyje. Bet kartu privaloma prie sumažintos kombinacijos pridėti vieną tinkančią kortą taip, kad kombinacija neiširtų, ir joje būtų vėl trys kortos, pvz., iš šios sekvencijos išėmus damą, reikia prie likusiųjų kortų pridėti ♥6, o išėmus septynakę, pridėti ♥K. Jeigu žaidėjas išimtų valetą, sekvencija iširtų, net pridėjus abi kortas – ir šešakę, ir karalių. Todėl šiuo atveju iš sekvencijos išimti vidurinės jos kortos negalima.

Padalijimas baigiamas, kai kuris nors žaidėjas paskelbia kombinacijose 11 kortų (o ne 10, kurios buvo padalintos iš pradžių!). Žaidėjas gali paskelbti 10 kortų, bet privalo žaisti toliau, kol randa tinkančią dar vieną – vienuoliktąją kortą.

Jeigu baigiasi uždarasis fondas, o nė vienas žaidėjas negali paskelbti 11 kortų, laikoma, kad padalijimas pasibaigė lygiosiomis, ir kitas padalijimas vertinamas dvigubai.

Pangingas

Tai taip pat vienas senųjų romio tipo žaidimų, kilęs iš Ispanijos.

Gali žaisti nuo dviejų iki dešimties ar net daugiau žaidėjų. Geriausia, kai žaidžia šeši-aštuoni. Naudojamos aštuonios ispaniškosios 40 kortų kaladės, iš viso 320 kortų (8x40). Galima naudoti ir įprastas kalades, iš jų išėmus visas dešimtakes, devynakes ir aštuonakes. Džokerių taip pat nėra.

Daugumoje ispaniškos kilmės žaidimų žaidėjai kortas dalija ir deda ant stalo ne pagal laikrodžio rodyklę, bet atvirkščiai. Šiame žaidime taip pat galioja ši taisyklė. Pirmąjį ėjimą visada daro dalijančiojo dešinysis varžovas.

Kiekvieno padalijimo laimėtojas gauna teisę pradėti kitą padalijimą, todėl visada dalija kortas laimėjusiojo varžovas iš kairės.

Kadangi kaladėje neįprastai daug kortų, maždaug pusė jų atskiriama nuo likusios kaladės ir laikinai atidedama į šalį. Atidėtosios kortos naudojamos, kai pasibaigia uždarasis fondas, sudarytas iš pirmosios kaladės dalies.

Kai kuris nors žaidėjas paskelbia romį, t. y. padeda ant stalo visas savo kortas, panaudotos kortos sumaišomos tik su tuo metu naudojamąja kaladės dalimi, ir naujam padalijimui kortos dalijamos iš to paties neišnaudoto uždarojo fondo.

Dalijama kiekvienam žaidėjui du kartus po 5 kortas, tad iš viso po 10. Primename, kad dalijama ir žaidžiama prieš laikrodžio rodyklę. Suprantama, galima susitarti, kad bus žaidžiama įprastai – pagal laikrodžio rodyklę. Iš esmės – tai jokios reikšmės neturi, nebent mūsų žaidėjai norėtų pasijausti „tikrais ispanais“. Bet tuomet reikėtų ir tikrų ispaniškų kortų...

Padalijus kortas, visi žaidėjai, norintys dalyvauti žaidime, deda į banką po lygiai, tarkim, po 2 žetonus. Dalyvaujantys žaidime žaidžia pagal įprastas taisykles: ima kortą iš atvirojo ar uždarojo fondų, po to vieną nereikalingą kortą padeda į atvirąjį ir t. t.

Vienas iš „Pangingo“ ypatumų – iš atvirojo fondo imti kortą galima ne bet kuriuo momentu, o tik tuomet, kai:

a) prieš tai daręs ėjimą žaidėjas ėmė iš uždarojo fondo ir paimtą, bet nepanaudotą kortą padėjo į atvirąjį;

b) atvirojo fondo viršutinę kortą žaidėjas gali panaudoti kurioje nors kombinacijoje, iškart ją paskelbdamas.

Kitais atvejais imti galima tik iš uždarojo fondo. Paimtą kortą galima panaudoti savo kombinacijose ar pridėti ją prie dešiniojo varžovo paskelbtos kombinacijos. Prie kitų varžovų kombinacijų dėti kortų negalima.

Visos triakės, penkakės ir septynakės yra vadinamos vertingomis kortomis.

Žaidimo tikslas – sudaryti kombinacijas iš 11 kortų, skelbiant savas ar papildant jau paskelbtas. Kiekvieną kombinaciją gali sudaryti nuo trijų iki vienuolikos kortų. Yra galimi du rinkinių variantai:

a) trys ar keturios būtinai įvairių spalvų arba penkios ir daugiau bet kurių spalvų vienvardės kortos, pvz., ♠3-♣3-♥3; ♣3-♣3-♣3-♦3-♥3 ir pan.;

b) trys ar daugiau vienvardžių vienos spalvos kortų, pvz., trys ar daugiau būgnų karalių ir pan.

Žaidime yra kelios kombinacijos, kurias paskelbęs žaidėjas iškart gauna iš kitų žaidėjų mokestį. Šios kombinacijos vadinamos kondicijomis. Užmokesčius iš varžovų žaidėjas gauna, paskelbęs tokias kondicijas:

a) už vertingų kortų rinkinį – po vieną žetoną iš kiekvieno;

b) už vienos spalvos vertingų kortų rinkinį – po du žetonus, o už vynų spalvos tokį rinkinį – po keturis;

c) už kitokių kortų rinkinį – po vieną žetoną, už vynų spalvos – po du;

d) už vienos spalvos sekvenciją – po vieną žetoną, už vynų spalvos – po du.

Prie savo paskelbtų kombinacijų galima vėliau pridėti vieną ar kelias kortas, bet su sąlyga, kad nepakistų kombinacijos pobūdis. Pvz., prie vienos spalvos damų rinkinio negalima pridėti kitos spalvos damų, nes tuomet iš vienspalvio rinkinio šis rinkinys pavirstų įvairiaspalviu.

Už kiekvieną pridedamą kortą prie jau paskelbtos kombinacijos žaidėjas gauna po žetoną iš kiekvieno varžovo. Jei pridedama prie vynų spalvos vertingų kortų rinkinio, gaunama po du žetonus.

Galima vieną kombinaciją padalinti į dvi, pridedant tiek kortų, kad kiekvienoje kombinacijoje liktų bent po tris kortas. Pvz., prie būgnų sekvencijos V-7-6-5 galima pridėti būgnų damą bei keturakę, pusiau padalijant susidariusią šešių spalvų sekvenciją.

Iš jau paskelbtos kombinacijos galima išimti kortą naujai kombinacijai sudaryti, bet sumažėjusioje kombinacijoje turi likti bent trys kortos.

Jeigu ėjimą darantis žaidėjas gali pridėti prie savo paskelbtos kombinacijos viršutiniąją atvirojo fondo kortą, jis privalo tą kortą panaudoti, pareikalavus bent vienam žaidėjui.

Banką laimi žaidėjas, kuris pirmas panaudoja kombinacijose ir paskelbia 11 kortų, t. y. jis privalo panaudoti ir paskutinę iš bet kurio fondo paimtą kortą.

Viktorija

Šis žaidimas buvo labai mėgstamas Vokietijoje prieš Antrąjį pasaulinį karą.

Žaidėjų skaičius neribojamas. Jeigu žaidžia du-aštuoni žaidėjai, reikalinga dviguba 52 kortų kaladė ir du džokeriai (106 kortos), jeigu žaidėjų daugiau – kiekvienam papildomam žaidėjų ketvertui (ar net mažiau kaip keturiems), pridedamos dar 53 kortos.

Prieš žaidimą visi deda į banką po lygiai. Gerai, kai įnašų suma dalijasi be liekanos iš keturių.

Dalijama po vieną kortą, iš viso kiekvienam po 10. Startinė korta atverčiama. Žaidėjai paeiliui ima vieną kortą iš bet kurio fondo, po to vieną nereikalingą padeda į atvirąjį. Jeigu sekvencijos ar rinkiniai sudaryti iš šešių kortų, jie vadinami dvigubais. Jeigu iš septynių ir daugiau – didžiaisiais: didžiosios sekvencijos ir didieji rinkiniai.

Kombinacijos neskelbiamos dalimis, reikia skelbti visas dešimt kortų iškart, balsu tariant: „Romis!“. Skelbiantis romį žaidėjas laimi banko ketvirtadalį. Jam, o taip pat ir visiems kitiems užrašomi baudos taškai pagal likusių rankose ir neįeinančių į kombinacijas kortų akių kiekį. Kortų vertė: figūros – po 10 akių, akinės kortos – pagal akių skaičių, tūzai – po 1 akį.

Tūzas gali būti ir aukštoje, ir žemoje sekvencijoje, bet vertinamas visada vienodai.

Baigti žaidimą ir skelbti romį galima, turint tokias kombinacijas:

1. 8 kortos bet kuriose sekvencijose ar rinkiniuose, likusios dvi kortos turi turėti iš viso ne daugiau kaip 5 akis.

2. 9 kortos kombinacijose, dešimtoji korta – bet kokia.

3. Visos 10 kortų kombinacijose; arba: dvi kombinacijos iš 6 (dviguba kombinacija) ir 3 kortų, dešimtoji korta – bet kokia; arba: 8 kortų spalva – t. y. visos kortos vienos spalvos, nebūtinai sekvencija. Toks romis vadinamas „Nuliu“.

4. 7 kortų sekvencija (didžioji) ir 3 kortų sekvencija; arba: 9 vienos spalvos kortos, nebūtinai sekvencija. Toks romis vadinamas „Minusu“, ir jį paskelbęs žaidėjas gauna 10 taškų premiją.

5. 8 kortų sekvencija ar 7 kortų rinkinys (didysis), likusiose kortose – ne daugiau kaip 5 akys; arba: visos 10 kortų vienos spalvos, nebūtinai sekvencija. Toks romis vadinamas „Grand“ romiu arba didžiuoju. Jį paskelbęs žaidėjas gauna 25 taškų premiją.

6. 9 kortų sekvencija arba 8 kortų rinkinys, kitos kortos – bet kokios. Toks romis vadinamas „Viktorija“. Jį paskelbęs žaidėjas gauna 50 taškų premiją.

7. 10 kortų sekvencija; arba: 8 kortų rinkinys ir du džokeriai. Toks romis vadinamas „Upe“. Jį paskelbęs žaidėjas gauna 100 taškų premiją.

Skelbiančiajam romį žaidėjui baudos taškai užrašomi tik pirmaisiais dviem atvejais.

Jeigu kuriame nors padalijime visi žaidėjai viršija 100 baudos taškų ribą, banko nelaimi niekas, vėl visi deda į banką, ir kito padalijimo laimėjimas padvigubėja.

Jeigu kuris nors pasiekia 80 baudos taškų ribą, bet dar neviršija 98, turi teisę įmokėti pusę banko sumos, bet neprivalo. Tuomet jo baudos taškų suma sumažinama iki tokios, kurią tuo momentu turi artimiausias žaidėjas, kaip aprašyta „Tarifiniame romyje“. Jei žaidžiama dviese, po tokio taškų sumažinimo abu žaidėjai turi taškų po lygiai. Jeigu žaidėjas nenori mokėti į banką ir susimažinti savo baudos taškų, gali tęsti žaidimą su turimais baudos taškais.

Žaidėjai, kurie viršija 100 baudos taškų ribą, skelbiami anapus romio. Jie jau negali varžytis dėl banko tame padalijime, bet gali žaisti toliau ir rinkti taškus kitam padalijimui. Kai šis padalijimas baigiamas, laimėtojas ima ketvirtadalį banko, visi vėl deda į banką iš naujo, bet tie, kurie buvo atsidūrę anapus romio, naujame padalijime žaidžia, jau turėdami kažkiek taškų (gali turėti ir premijinių), o kiti pradeda nuo nulio.

Atsidūrę anapus romio žaidėjai dar vadinami letargais. Jeigu letargų keli, jie gali suformuoti papildomą banką ir žaisti iš jo tame pačiame padalijime. Papildomą banką laimi letargas, kurio baudos taškų suma pasibaigus padalijimui mažiausia. Gali atsitikti, kad premijų dėka letargas padalijimo pabaigoje turės mažiau kaip 100 baudos taškų, bet į pagrindinį banką jis pretenduoti negali, kadangi vis tiek lieka anapus romio.

Galima susitarti, kad žaidėjas, viršijęs 100 baudos taškų ribą, sumoka pusę banko ir tęsia žaidimą vienodomis su visais teisėmis, o jo taškų suma prilyginama visų likusių žaidėjų taškų vidurkiui.

Partiją ir visą pagrindinį banką laimi žaidėjas, kuris vienintelis iš visų nepatenka anapus romio, t. y. kuris vienintelis neviršija 100 baudos taškų ribos. Jeigu tuo momentu jis turi daugiau kaip 100 premijinių taškų, kitoje partijoje į banką nededa. Jei turi 80-99 premijinius taškus, deda į banką tik pusę kitų žaidėjų dedamos sumos.

Jeigu žaidimo metu bankas pasibaigia, o partijos laimėtojas dar nenustatytas, visi privalo vėl dėti į banką po lygiai, nesvarbu, kiek baudos ar premijinių taškų tuo momentu turi žaidėjai.

Kozirinis romis

Šiuolaikinis „Viktorijos“ variantas. Pagrindiniai ypatumai:

1. Tūzo vertė – 11 akių. Jis gali būti panaudotas ir aukštoje, ir žemoje sekvencijose.

2. Galima skelbti atskiras kombinacijas ir vėliau pridėti prie jų kortas. Pradinis skelbimas – mažiausiai 30 akių.

3. Startinė korta vadinama koziriu (švietalu). Koziriai yra ir visos kitos vienvardės startinei kortos. Kai tik kuris nors žaidėjas paskelbia kombinaciją, kurioje yra koziris, kiti žaidėjai, atėjus eilei, gali pridėti prie to kozirio (prie jo galo, o ne šono) visas turimas vienvardes koziriui kortas. Pvz., jeigu koziris – dama, ir kuris nors žaidėjas paskelbia kombinaciją, kurioje yra dama, visi žaidėjai, atėjus eilei, gali prie šios kortos pridėti visas turimas damas (40 iliustr.).

4. Paskelbtą kombinacijoje džokerį galima pakeisti korta, vietoj kurios jis panaudotas.

Visos kitos taisyklės – kaip „Viktorijos“.

Džinas

„Džinas“ laikomas vienu įdomiausių romio tipo žaidimų dviem žaidėjams.

Žaidžiama 52 kortų kalade. Kiekvieną kartą dalija padalijimą laimėjęs žaidėjas.

Kiekvienam padalijama po 10 kortų, viena korta atverčiama. Jeigu dalijančiojo varžovas nori, gali imti startinę kortą, o jei neima, ją paimti turi teisę dalijantysis. Jeigu nė vienas neima, dalijančiojo varžovas pradeda žaidimą, imdamas kortą iš uždarojo fondo.

Kortų vertė – kaip klasikinio varianto, išskyrus tūzą, kuris vertinamas viena akim ir gali būti naudojamas tik žemoje sekvencijoje kartu su dviake, triake.

Kortas galima pridėti ir prie savo, ir prie varžovo kombinacijų.

Kai žaidėjo kortose, neįeinančiose į kombinacijas, lieka mažiau kaip 10 akių, jis gali pabelsti į stalą ir atversti visas savo kortas. Tuo padalijimas baigiamas. Kuriam nors pabeldus, varžovas turi teisę paskelbti visas dar neskelbtas kombinacijas ir pridėti tinkamas kortas prie jau paskelbtųjų. Baigusiojo varžovas gauna tiek baudos taškų, kiek akių yra jo nepanaudotose kortose.

Jeigu pasibaigus padalijimui paaiškėja, kad pabeldusiojo žaidėjo jam likusių kortų akių suma yra mažesnė už varžovo, šis skirtumas rodo, kokią premiją gauna žaidėjas už padalijimo baigimą. Pvz., žaidėjas pabeldė, turėdamas dvi nepanaudotas kortas: dviakę ir triakę, t. y. su penkiomis akimis. Tegul varžovo laisvos kortos – karalius ir septynakė, turinčios 17 akių. Tad pabeldęs žaidėjas gauna 12 taškų (17 – 5 = 12) už padalijimo baigimą ir dar 25 taškus už jo laimėjimą. Varžovas gauna 17 baudos taškų, kurie jam užrašomi su minuso ženklu.

Jeigu paaiškėja, kad pabeldusiojo žaidėjo likusių kortų akių suma yra didesnė už varžovo, skirtumą kaip premiją užsirašo pastarasis, ir jam atitenka 25 taškų premija už padalijimo laimėjimą.

Jeigu žaidėjas paskelbia savo kombinacijose ir prideda prie varžovo visas kortas iškart, sakoma – skelbia „Džiną“. Tokiu atveju varžovas jau neturi teisės skelbti. Už visas tuo momentu turimas rankoje kortas jis gauna baudos taškus. Premija už „Džino“ paskelbimą – taip pat 25 taškai.

Jeigu uždarajame fonde belieka dvi kortos, o nė vienas žaidėjas nebeldžia ir negali baigti žaidimo, laikoma, kad padalijimas baigėsi lygiosiomis. Kortas perdalija tas pats žaidėjas iš naujo.

Žaidžiama tol, kol kuris nors žaidėjas surenka 100 taškų. Jis gauna dar 100 taškų premiją, ir skirtumas tarp jo taškų ir varžovo rodo, kiek jis laimėjo.

Džinas trise

Žaidžiant trise, kiekvienam padalijama po 10 kortų. Jeigu startinės kortos Pirmasis neima, ją gali imti Antrasis, o jei ir jis neima – Trečiasis, t. y. dalijantysis.

Žaidimo taisyklės tokios pat.

Padalijimo laimėtojui taškai apskaičiuojami taip: jis gauna 25 taškų premiją ir dar tiek taškų, koks skirtumas tarp jo ir abiejų varžovų nepanaudotų kortų akių. Pvz., padalijimą baigė žaidėjas A, turėdamas 9 nepanaudotų kortų akis. Tuo momentu žaidėjas B turėjo 7, o žaidėjas C – 18. Tad A gauna 16 taškų (7 + 18 = 25; 25 – 9 = 16). Ir nesvarbu, kad žaidėjas B turėjo mažiau už baigusįjį.

Jeigu baigusiojo kortų akių suma yra didesnė už abiejų varžovų kortų akių sumą, apskaičiuojama taip: pvz., A baigė, turėdamas 9 akis, B tuo momentu turėjo 3, o C – 4, abu iš viso – 7. Jų suma mažesnė už baigusiojo. Tuomet B gauna 6 (9 – 3), o C – 5 (9 – 4). Be to, abu dar gauna po 25 taškus už padalijimo laimėjimą, tad žaidėjas B – iš viso 31 tašką, o C – 30.

Žaidžiant galima pridėti kortas prie varžovų kombinacijų, bet tik iškart paskelbus tokią kombinaciją, kuriai tinka norima prijungti korta. Jeigu darydamas ėjimą žaidėjas negali pridėti kortos iškart, kitu ėjimu to daryti jau negali. Prie savos kombinacijos galima pridėti kortas visada.

Žaidžiama iki 200 taškų. Premija nugalėtojui – 100 taškų.

Oklahomos džinas

Žaidžiama dviese. Pagrindiniai ypatumai:

Startinė korta rodo, kiek daugiausia akių gali būti laisvose kortose, kai žaidėjas nori pabelsti ir užbaigti padalijimą. Jeigu startinė korta – tūzas, baigti galima tik turint laisvą tūzą, jeigu startinė korta – figūra, laisvose kortose gali būti iki 10 akių, jeigu startinė korta – bet kuri akinė, pagal jos akių skaičių. Kartais susitariama, kad jeigu startinė korta – tūzas, baigti galima tik skelbiant visas 10 kortų, t. y. laisvų kortų būti negali.

Jeigu kuriam nors pabeldus ir baigus padalijimą paaiškėja, kad varžovas laisvose kortose turi mažiau akių, pastarasis gauna 25 taškų premiją.

Užrašoma kiek neįprastai – į tris poras atskirų skilčių. Po pirmo padalijimo užrašoma tik vienoje skiltyje, po antro – abiejose skiltyse, po trečio – visose trijose. Kai kurioje nors skiltyje kuris nors žaidėjas surenka 100 taškų, toliau rašoma tik nebaigtose skiltyse. žaidžiama tol, kol 100 taškų riba pasiekiama visose trijose skiltyse, nepaisant to, kuris žaidėjas šią ribą pasiekia.

Pateikiame tokio užrašo pavyzdį, koks galėtų būti, sakykim, sužaidus tokius aštuonis padalijimus:

I padalijimas. Startinė korta – ♥6, leidžianti pabelsti ir baigti padalijimą turint ne daugiau kaip 6 akis laisvose kortose. Tarkim, žaidėjas A baigė, turėdamas 4 akis, ir laimėjo prieš B 18 taškų skirtumu, nes žaidėjo B laisvų kortų akių suma – 22. Pirmoje skiltyje žaidėjui A užrašomi 18 taškų.

II padalijimas. Startinė korta – ♦8. A užbaigė, turėdamas 2 akis, laimėjo 6 taškų skirtumu (nes žaidėjo B – 8 akys). Pirmoje skiltyje žaidėjui A užrašoma suma: 18 + 6, iš viso 24 taškai; antroje skiltyje – tik 6.

III padalijimas. Startinė korta – ♣V. A užbaigė, turėdamas 8 akis, laimėjo 11 (B – 19). Pirmoje skiltyje užrašoma suma: 24 + 11, iš viso 35 taškai; antroje skiltyje suma: 6 + 11, iš viso 17; trečioje skiltyje užrašoma tik 11 taškų.

IV padalijimas. Startinė korta – ♦4. A užbaigė, turėdamas 2 akis, bet pralaimėjo, nes tuo momentu B teturėjo 1 akį. Tad B gauna 1 tašką ir 25 taškų premiją (nes beldė A). Kadangi šie taškai žaidėjui B yra pirmieji, jie užrašomi tik pirmoje skiltyje, žaidėjo B stulpelyje.

V padalijimas. Startinė korta – ♠7. B užbaigė, turėdamas 7 akis, laimėjo 18 taškų (A – 25). Pirmoje skiltyje užrašoma suma: 26 + 18, iš viso 44; antroje skiltyje užrašomi ką tik laimėtieji 18 taškų.

VI padalijimas. Startinė korta – ♥8. B užbaigė, skelbdamas visas kortas iškart, sakoma – paskelbė Oklahomą, laimėjo 17 taškų (nes žaidėjo A kortose tiek akių, 17 – 0 = 17) ir dar 25 taškus už visų kortų paskelbimą iškart, tad iš viso 42 taškus. Pirmoje skiltyje užrašoma suma: 44 + 42, iš viso 86; antroje skiltyje užrašoma suma: 18 + 42 = 60; trečioje – ką tik laimėti taškai – 42.

VII padalijimas. Startinė korta – ♣T. Vadinasi, belsti negalima, reikia paskelbti kombinacijose visas kortas. Sakykim, A paskelbė Oklahomą ir laimėjo 33 taškus, taip pat gavo 25 taškų premiją, iš viso 58 taškus. Pirmoje skiltyje užrašoma suma: 35 + 58, iš viso 93; antroje skiltyje – 17 + 58, iš viso 75; trečioje – 11 + 58 iš viso 69.

VIII padalijimas. Startinė korta – ♦6. A užbaigė, turėdamas 6 akis, laimėjo 11 taškų. Pirmoje skiltyje užrašoma suma: 93 + 11, iš viso 104; antroje skiltyje – 75 + 11 iš viso 86; trečioje – 69 + 11 iš viso 80.

Kadangi pirmoje skiltyje žaidėjas A jau surinko 100 taškų (netgi daugiau – 104), šioje skiltyje daugiau nebus rašoma, todėl braukiamas horizontalus brūkšnys. Tolesniuose padalijimuose taškai rašomi tik antroje ir trečioje skiltyse, kol ir ten bus pasiekta 100 taškų riba.

Kai jau visos skiltys užpildytos, sudedami kiekvieno žaidėjo taškai visose skiltyse, ir skirtumas rodo, kuris kiek laimėjo. Mūsų pavyzdyje po 8 padalijimų pirmauja žaidėjas A: 618 – 276.

Šeškinės romis

Žaidžiamas pagal klasikinio varianto taisykles, nėra sudėtingas. Pagrindiniai ypatumai:

1. Gali žaisti 2-6 žaidėjai, geriausia – trise ar keturiese. Reikalinga 52 kortų kaladė. Dalijama po vieną kortą, iš viso kiekvienam po septynias.

2. Žaidimo tikslas – surinkti rankoje sekvencijas ar rinkinius ir paskelbti iškart visas 7 kortas. Atskirų skelbimų nėra. Leidžiama sekvencija su jungiančiuoju tūzu, pvz., 3-2-T-K.

3. Žaidėjas, kuris pirmas atverčia visas savo kortas, laimi padalijimą ir gauna 25 taškų premiją. Kai žaidėjas paskelbia visas kortas ir gali prie savo skelbimų pridėti vieną ar kelias atvirojo fondo kortas, jis gali tai padaryti, už kiekvieną pridėtą kortą gaudamas po 5 taškus premijos.

4. Jeigu žaidėjas paskelbia penkių ar šešių kortų sekvenciją, įskaitant ir papildomai pridėtas iš atvirojo fondo kortas, už penktą ir šeštą sekvencijos kortą gauna po 3 taškus, o jei sekvencija iš septynių kortų ar daugiau, premija 10 taškų.

5. Kiti žaidėjai gauna po vieną tašką už kiekvieną kombinacijose panaudotą kortą.

6. Partiją laimi žaidėjas, kuris pirmas surenka 100 taškų. Jei šią ribą pasiekia ar viršija iškart keli žaidėjai viename padalijime, laimi tas, kuris turi daugiau taškų, o jei keli surenka po lygiai, laimi paskutinio padalijimo nugalėtojas.

Teksto autorius: ALBINAS BORISEVIČIUS